JAV svertai, galintys priversti Putiną sėsti prie derybų stalo
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Jungtinės Amerikos Valstijos turi stiprų svertą, kuris galėtų priversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną parodyti norą derėtis dėl konflikto Ukrainoje. Pasak Nausėdos, JAV gali pasinaudoti savo ekonomine ir politine įtaka, kad darytų spaudimą Rusijai.
Prezidentas pabrėžė, kad svarbu išlaikyti vieningą Vakarų šalių poziciją ir tęsti paramą Ukrainai, siekiant užtikrinti taiką ir stabilumą regione. Nausėda taip pat pažymėjo, kad bet kokios derybos turi būti pagrįstos Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo principu.
Ekonominių sankcijų galia
JAV disponuoja galingais ekonominiais svertais, kurie jau dabar daro reikšmingą poveikį Rusijos ekonomikai. Nuo karo pradžios įvestos sankcijos jau privertė Rusiją patirti didžiulių nuostolių – vien 2022 metais Rusijos BVP sumažėjo 2,1%, o 2023 m. augimas buvo dirbtinai palaikomas karinėmis išlaidomis.
Vienas stipriausių JAV svertų – galimybė taikyti antrines sankcijas įmonėms ir valstybėms, bendradarbiaujančioms su Rusija. Šis instrumentas galėtų dar labiau apriboti Rusijos galimybes apeiti esamas sankcijas per trečiąsias šalis, tokias kaip Kinija, Indija ar Turkija.
„Sankcijų efektyvumas priklauso nuo jų visuotinio taikymo. Kai atsiranda skylių, per kurias Rusija gali išvengti apribojimų, jų poveikis sumažėja,” – paaiškino ekonomikos ekspertai.
Karinė parama Ukrainai kaip spaudimo priemonė
Kitas reikšmingas svertas – JAV karinės paramos Ukrainai mastas ir pobūdis. Nuo karo pradžios JAV jau skyrė virš 44 milijardų dolerių karinės pagalbos Ukrainai. Tačiau ilgą laiką buvo taikomi apribojimai dėl tolimojo nuotolio ginklų naudojimo prieš taikinius Rusijos teritorijoje.
Pastaruoju metu JAV pozicija šiuo klausimu keitėsi – gegužės mėnesį buvo leista naudoti Amerikos tiekiamus ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje, tačiau tik Belgorodo srityje. Ekspertai pastebi, kad šių apribojimų panaikinimas ar išplėtimas galėtų tapti svarbiu svertu spaudžiant Putiną.
Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas neseniai pažymėjo: „Jei norime, kad Putinas rimtai žiūrėtų į derybas, turime sustiprinti Ukrainos poziciją mūšio lauke.”
Diplomatiniai ir politiniai instrumentai
JAV, kaip pasaulinė galybė, turi platų diplomatinių instrumentų arsenalą. Vienas jų – galimybė formuoti tarptautinę koaliciją, kuri vieningai laikytųsi pozicijos Rusijos atžvilgiu. Tai apima ne tik Vakarų sąjungininkus, bet ir neutralias šalis.
Svarbus aspektas, kurį pabrėžia prezidentas Nausėda – bet kokių derybų sąlygos turi atspindėti tarptautinės teisės principus. „Negalime leisti, kad agresija būtų atlyginta teritorinėmis nuolaidomis. Tai sukurtų pavojingą precedentą visam pasauliui,” – teigė Lietuvos vadovas.
Buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas pažymi, kad „Putinas gerbia tik jėgą ir tvirtą poziciją. Nuolaidos jam atrodo kaip silpnumo ženklas ir tik skatina tolesnę agresiją.”
Realybės testas: Kremliaus žaidimas
Nors JAV turi reikšmingų svertų, tačiau Kremlius taip pat turi savų kortų. Rusija išnaudoja energetikos resursus kaip politinį įrankį, bando skaldyti Vakarų vienybę ir vykdo plataus masto dezinformacijos kampanijas.
Nepaisant to, ekspertai pastebi, kad Rusijos ekonomika ilguoju laikotarpiu negali atlaikyti sankcijų spaudimo ir išlaikyti dabartinio karo intensyvumo. Rusijos gynybos išlaidos 2023 metais pasiekė beveik 6% BVP – tai didžiausias rodiklis nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.
„Putinas dabar bando laimėti laiko, tikėdamasis politinių pokyčių Vakaruose, ypač JAV prezidento rinkimų kontekste,” – teigia politikos analitikas Markas Galeotti.
Tarp vilties ir realizmo: žvilgsnis į rytojų
Prezidento Nausėdos išsakytos mintys atspindi platesnį Baltijos šalių požiūrį – stipri JAV lyderystė yra būtina siekiant užtikrinti taiką Europoje. Tačiau kelias į derybas nebus paprastas ir tiesioginis.
Istorija rodo, kad Kremlius linkęs derėtis tik tada, kai jaučia realią grėsmę savo interesams. JAV svertų efektyvumas priklausys nuo jų ryžto juos panaudoti ir nuo gebėjimo išlaikyti tarptautinę koaliciją.
Kaip pastebi saugumo ekspertas Edwardas Lucasas: „Putino Rusija supranta tik jėgos kalbą. Diplomatija be atgrasymo yra bergždžia, o atgrasymas be diplomatijos – pavojingas.” Šiame kontekste JAV vaidmuo išlieka lemiamas, o Lietuvos ir kitų Rytų Europos valstybių balsas tampa vis svarbesnis formuojant bendrą Vakarų poziciją dėl karo Ukrainoje.