Prezidentas Nausėda: Retorikos keitimas Rusijos atžvilgiu prilygtų kapituliacijai
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad keisti retoriką Rusijos atžvilgiu būtų tarsi kapituliacija. Jis teigia, kad dabartinė situacija reikalauja tvirtos pozicijos ir nuoseklumo, o bet kokie bandymai švelninti toną gali būti suprasti kaip silpnumo ženklas. Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva ir toliau rems Ukrainą ir sieks, kad tarptautinė bendruomenė išlaikytų spaudimą Rusijai dėl jos veiksmų. Nausėda taip pat akcentavo, kad svarbu išlaikyti vieningą Europos Sąjungos poziciją ir tęsti sankcijų politiką, siekiant užtikrinti saugumą regione.
Istorinis kontekstas ir Lietuvos pozicija
Prezidento G. Nausėdos pozicija nėra netikėta, atsižvelgiant į Lietuvos istorinę patirtį su Rusija. Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Lietuva nuosekliai siekė užtikrinti savo saugumą ir suverenitetą, o Rusijos agresija Ukrainoje tik sustiprino šalies pasiryžimą laikytis principingos pozicijos.
„Mes negalime leisti, kad istorija pasikartotų,” – sakė prezidentas neseniai vykusiame NATO viršūnių susitikime Vašingtone, primindamas, kad Baltijos šalys gerai supranta, ką reiškia gyventi šalia agresyvaus kaimyno.
Nuo pat karo Ukrainoje pradžios 2022 m. vasario 24 d., Lietuva yra viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų, skyrusi daugiau nei 1% savo BVP karinei paramai – tai vienas aukščiausių rodiklių tarp visų NATO šalių.
Sankcijų efektyvumas ir iššūkiai
Prezidentas G. Nausėda ne kartą pabrėžė sankcijų Rusijai svarbą, nors pripažįsta, kad jų poveikis nėra momentinis. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, ES jau įvedė 14 sankcijų paketų, kurie apima daugiau nei 1800 fizinių ir juridinių asmenų.
Rusijos ekonomika 2023 m. augo 3,6%, tačiau ekonomistai pastebi, kad šis augimas yra dirbtinai palaikomas karinės pramonės ir valstybės išlaidų. Ilgalaikėje perspektyvoje technologijų embargai ir finansinės sankcijos turėtų reikšmingai apriboti Rusijos ekonomikos potencialą.
„Sankcijos veikia, tačiau jų efektyvumas priklauso nuo vieningo tarptautinio fronto,” – teigė prezidentas, ragindamas ES partneres užtikrinti, kad nebūtų palikta spragų, kuriomis Rusija galėtų pasinaudoti.
Regioninis saugumas ir NATO vaidmuo
Lietuvos prezidentas taip pat akcentuoja NATO vaidmenį užtikrinant regioninį saugumą. Po Vilniaus viršūnių susitikimo 2023 m. ir Vašingtono viršūnių susitikimo 2024 m., Aljanso rytiniame flange buvo sustiprintas karinis buvimas.
Lietuvoje dislokuota Vokietijos vadovaujama NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, kurioje tarnauja kariai iš 8 NATO šalių. 2023 m. priimtas sprendimas šią grupę išplėsti iki brigados dydžio, o Vokietija įsipareigojo nuolat Lietuvoje laikyti 4000 karių brigadą.
G. Nausėda ne kartą pabrėžė, kad šie sprendimai yra esminiai atgrasymo strategijos elementai, kurie turėtų aiškiai signalizuoti Rusijai, kad bet koks bandymas kelti grėsmę NATO teritorijai sulauks ryžtingo atsako.
Nepalūžtanti ryžto dvasia
Prezidento G. Nausėdos pozicija atspindi platesnį Lietuvos visuomenės sutarimą dėl Rusijos keliamos grėsmės. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad daugiau nei 80% Lietuvos gyventojų palaiko Ukrainos rėmimą, o beveik 90% mano, kad Rusija kelia tiesioginę grėsmę Lietuvos saugumui.
Istorija moko, kad nuolaidžiavimas agresoriui tik skatina tolesnę agresiją. Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos valstybių, patirtis rodo, kad tik tvirta pozicija, aiškus vertybinis stuburas ir vieningas tarptautinis frontas gali užtikrinti ilgalaikį saugumą regione. Prezidento žodžiais tariant: „Mes negalime leisti, kad baimė diktuotų mūsų sprendimus. Kai kalbame apie laisvę ir demokratiją, kompromisų negali būti.”
Šiandien, kai pasaulis susiduria su didžiausiu saugumo iššūkiu nuo Šaltojo karo pabaigos, Lietuvos principinė pozicija nėra tik moralinis pasirinkimas – tai strateginė būtinybė, užtikrinanti, kad rytojaus Europa išliktų laisva, saugi ir vieninga.