Lietuva pasirengusi siųsti taikdarius į Ukrainą
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Lietuva būtų pasirengusi prisidėti prie taikdarių siuntimo į Ukrainą, jei tokia misija būtų organizuojama tarptautiniu mastu. Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva visada buvo aktyvi tarptautinių taikos palaikymo operacijų dalyvė ir yra pasirengusi prisidėti prie pastangų užtikrinti taiką ir stabilumą regione.
Nausėda taip pat pažymėjo, kad bet kokia taikdarių misija turėtų būti gerai suplanuota ir koordinuota su tarptautiniais partneriais, siekiant užtikrinti jos efektyvumą ir saugumą. Jis pabrėžė, kad svarbu, jog tokios misijos būtų vykdomos su aiškiu mandatu ir tikslu, kad būtų pasiektas ilgalaikis taikos sprendimas.
Prezidentas išreiškė viltį, kad tarptautinė bendruomenė ras būdų, kaip padėti Ukrainai ir užtikrinti taiką regione, ir pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi prisidėti prie šių pastangų. Nausėda taip pat pabrėžė, kad svarbu išlaikyti tarptautinį spaudimą Rusijai, siekiant užtikrinti, kad ji laikytųsi tarptautinės teisės normų ir prisidėtų prie konflikto sprendimo.
Lietuvos indėlis į tarptautines taikos misijas
Verta paminėti, kad Lietuva turi solidžią patirtį tarptautinėse taikos palaikymo operacijose. Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos kariai dalyvavo misijose Balkanuose, Afganistane, Irake ir Malyje. Šiuo metu Lietuvos kariai tarnauja NATO misijoje Irake, ES mokymo misijoje Malyje bei JT taikos palaikymo misijoje UNIFIL Libane.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, per pastaruosius 30 metų daugiau kaip 5000 Lietuvos karių dalyvavo įvairiose tarptautinėse operacijose. Šis patirties bagažas leistų Lietuvai efektyviai prisidėti prie galimos taikos misijos Ukrainoje.
Tarptautinis kontekstas
Pasiūlymai dėl taikdarių siuntimo į Ukrainą nėra nauji. 2022 m. kovo mėnesį Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis iškėlė idėją apie NATO taikos palaikymo misiją Ukrainoje, tačiau tuomet ši iniciatyva nesulaukė platesnio palaikymo dėl galimos eskalacijos rizikos.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neseniai vėl atgaivino diskusijas, užsimindamas apie galimybę siųsti Vakarų karines pajėgas į Ukrainą. Tuo tarpu JAV ir Vokietija išreiškė atsargesnę poziciją šiuo klausimu.
Šiame kontekste Lietuvos prezidento pareiškimas atspindi Baltijos šalių ryžtą aktyviai prisidėti prie Ukrainos saugumo užtikrinimo, kartu pabrėžiant tarptautinio koordinavimo svarbą.
Iššūkiai ir galimybės
Taikdarių misijos Ukrainoje organizavimas susidurtų su rimtais iššūkiais. Visų pirma, Rusija tokią misiją greičiausiai vertintų kaip tiesioginę Vakarų intervenciją. Antra, taikdarių misijos paprastai vykdomos po paliaubų sudarymo, o Ukrainoje vis dar vyksta aktyvūs karo veiksmai.
Kita vertus, tarptautinė taikos palaikymo misija galėtų padėti užtikrinti saugumą išlaisvintose teritorijose, apsaugoti civilius gyventojus ir infrastruktūrą bei sudaryti sąlygas humanitarinės pagalbos teikimui.
Tarp solidarumo ir realizmo: ateities perspektyvos
Lietuvos pozicija Ukrainos klausimu išlieka nuosekli ir tvirta nuo pat konflikto pradžios. Mūsų šalis ne tik teikia karinę, finansinę ir humanitarinę pagalbą, bet ir aktyviai palaiko Ukrainos euroatlantinę integraciją. Prezidento Nausėdos pareiškimas apie galimą dalyvavimą taikdarių misijoje yra dar vienas Lietuvos solidarumo su Ukraina įrodymas.
Tačiau kartu svarbu išlaikyti realistinį požiūrį į situaciją. Bet kokia tarptautinė misija Ukrainoje turės būti kruopščiai suplanuota, atsižvelgiant į sudėtingą geopolitinę situaciją ir saugumo rizikas. Lietuva, nors ir nedidelė valstybė, savo patirtimi ir ryžtu gali reikšmingai prisidėti prie taikos atkūrimo pastangų, kartu išlaikydama glaudų bendradarbiavimą su NATO ir ES partneriais. Galiausiai, taikos Ukrainoje siekis išlieka bendru Europos saugumo architektūros pamatu, o Lietuvos vaidmuo šiame procese tampa vis svarbesniu mūsų užsienio politikos prioritetu.