Lietuva tvirtai stovi Ukrainos pusėje: prezidentas Nausėda atmeta Rusijos teritorines pretenzijas
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Lietuva niekada nepripažins Ukrainos teritorijų okupavimo. Šis pareiškimas buvo padarytas reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje, kurie, pasak Nausėdos, pažeidžia tarptautinę teisę ir kelia grėsmę regiono saugumui. Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva ir toliau rems Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, taip pat ragins tarptautinę bendruomenę imtis griežtų priemonių prieš Rusijos agresiją.
Nausėda taip pat akcentavo, kad būtina stiprinti NATO rytinį flangą ir užtikrinti, kad Aljansas būtų pasirengęs reaguoti į bet kokias grėsmes. Lietuvos vadovas paragino Europos Sąjungą ir kitas tarptautines organizacijas išlaikyti vieningą poziciją ir tęsti sankcijas Rusijai, kol ši nepasitrauks iš okupuotų teritorijų.
Istorinis Lietuvos palaikymas
Prezidento pozicija atspindi nuoseklią Lietuvos užsienio politiką Ukrainos atžvilgiu nuo pat konflikto pradžios 2014 metais, kai Rusija aneksavo Krymą. Lietuva buvo viena pirmųjų valstybių, pasmerkusių šiuos veiksmus ir suteikusių Ukrainai karinę bei humanitarinę pagalbą.
Po pilno masto invazijos 2022 m. vasario 24 d., Lietuva padidino savo paramą Ukrainai iki 0,7% BVP, tapdama viena didžiausių donorių santykiniu dydžiu pasaulyje. Šalies vyriausybė jau perdavė Ukrainai įvairios karinės įrangos, įskaitant priešlėktuvinius ginklus, šarvuočius M113, minosvaidžius ir amunicijos.
Praktiniai veiksmai ir iniciatyvos
Prezidento Nausėdos pareiškimai neliko tik žodžiais – jie virsta konkrečiais veiksmais. Praėjusią savaitę Lietuva paskelbė apie naują 40 milijonų eurų vertės karinės paramos paketą Ukrainai. Šis paketas apima oro gynybos sistemas, šaudmenis ir nepilotuojamus orlaivius.
Vilniuje veikiantis Ukrainos karo nusikaltimų dokumentavimo centras, įkurtas Lietuvos iniciatyva, jau surinko daugiau nei 100 000 įrodymų apie galimus karo nusikaltimus, kurie bus panaudoti tarptautiniuose teismuose. Šis centras bendradarbiauja su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu ir kitomis institucijomis.
Lietuvos prezidentas taip pat aktyviai dirba tarptautinėje arenoje, siekdamas užtikrinti Ukrainos narystės NATO perspektyvą. Paskutiniame NATO viršūnių susitikime Vašingtone jis buvo tarp tų lyderių, kurie reikalavo aiškaus laiko grafiko Ukrainos integracijai į Aljansą.
Žvilgsnis į ateitį: nuo žodžių prie veiksmų
Lietuvos pozicija dėl Ukrainos teritorinio vientisumo išlieka nepajudinama, tačiau tarptautinėje bendruomenėje matyti nuovargio ženklų. Kai kurios Vakarų valstybės pradeda svarstyti kompromisus, kurie galėtų užbaigti konfliktą, bet rizikuoja įteisinti Rusijos teritorinius užgrobimus.
Prezidentas Nausėda perspėja, kad toks požiūris būtų strateginė klaida. „Istorija moko, kad nuolaidžiavimas agresoriui tik skatina tolesnę agresiją. Šiandien Ukraina, rytoj – kita Europos valstybė,” – pabrėžė jis neseniai vykusiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime.
Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, puikiai supranta, kad Ukrainos likimas tiesiogiai susijęs su jų pačių saugumu. Todėl mūsų šalis ne tik kalba, bet ir veikia – nuo konkrečios karinės paramos iki diplomatinių pastangų tarptautiniuose forumuose.
Nepriklausomybės kaina – amžinas budrumas
Rusijos agresija Ukrainoje primena skaudžią tiesą – laisvė niekada nėra garantuota. Lietuvos prezidento tvirta pozicija atspindi gilesnį supratimą, kad teritorinis vientisumas ir suverenitetas yra nedalomi principai, kurių negalima iškeisti į trumpalaikę taiką.
Mūsų šalis, pati patyrusi okupaciją ir iškovojusi nepriklausomybę, gerai supranta, kad nuolaidžiavimas agresoriui tik atideda, bet neišsprendžia problemos. Prezidento Nausėdos žodžiai apie Ukrainos teritorijų nepripažinimą – ne tik diplomatinis pareiškimas, bet ir istorinės patirties padiktuota išmintis.
Kai pasaulio dėmesys nukrypsta į kitus konfliktus, o kai kurios valstybės pavargsta nuo ilgai trunkančio karo, Lietuva primena: principai negali būti aukojami patogumui. Taip, kaip tarptautinė bendruomenė nepripažino Baltijos šalių okupacijos penkis dešimtmečius, taip ir Ukrainos teritorijos turi išlikti neginčijama jos dalimi – ne tik žemėlapiuose, bet ir tarptautinėje teisėje.