NATO viršūnių susitikimas Hagoje: išbandymas Aljanso vienybei
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad artėjantis NATO viršūnių susitikimas Hagoje bus svarbus išbandymas Aljanso atsparumui ir vienybei. Pasak prezidento, šis susitikimas parodys, kaip NATO sugeba reaguoti į dabartinius geopolitinius iššūkius ir kaip efektyviai gali užtikrinti savo narių saugumą.
Nausėda pabrėžė, kad pastaruoju metu išaugusi įtampa tarp NATO ir Rusijos reikalauja stipraus ir vieningo atsako. Jis taip pat akcentavo, kad būtina stiprinti Aljanso rytinį flangą, siekiant užtikrinti regiono saugumą ir stabilumą.
Lietuvos prioritetai NATO darbotvarkėje
Prezidentas išreiškė viltį, kad susitikimo metu bus priimti konkretūs sprendimai, kurie sustiprins NATO gynybinius pajėgumus ir padidins Aljanso narių tarpusavio pasitikėjimą. Nausėda taip pat pažymėjo, kad Lietuva yra pasirengusi prisidėti prie bendrų NATO pastangų ir toliau stiprinti savo gynybinius pajėgumus.
Hagos susitikimas, numatytas 2024 m. liepos 9-11 dienomis, vyks ypač sudėtingu geopolitiniu laikotarpiu. Šiemet NATO mini savo 75-ąsias įkūrimo metines, tačiau organizacija susiduria su beprecedenčiais iššūkiais, ypač dėl besitęsiančio Rusijos karo Ukrainoje.
Lietuva, kaip viena iš rytinio NATO flango valstybių, aktyviai siekia, kad susitikime būtų patvirtinti konkretūs gynybos planai, skirti Baltijos regionui. Prezidento G. Nausėdos teigimu, šie planai turėtų apimti ne tik karines priemones, bet ir civilinės infrastruktūros pritaikymą gynybos reikmėms.
Finansiniai įsipareigojimai ir gynybos pajėgumų stiprinimas
Svarbus Hagos susitikimo klausimas – NATO narių įsipareigojimas skirti ne mažiau kaip 2% BVP gynybai. Lietuva šį rodiklį jau viršijo ir šiuo metu gynybai skiria 2,75% BVP. Prezidentas G. Nausėda yra ne kartą pabrėžęs, kad Lietuva planuoja šį rodiklį didinti iki 3% BVP artimiausioje ateityje.
„Mūsų saugumas priklauso nuo mūsų pačių pasiryžimo investuoti į gynybą. Tai nėra vien tik skaičiai biudžete – tai mūsų laisvės ir nepriklausomybės garantas”, – sakė G. Nausėda per neseniai vykusį susitikimą su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
Be to, prezidentas pabrėžė, kad svarbu išlaikyti dialogą su partneriais ir sąjungininkais, siekiant užtikrinti ilgalaikį taiką ir stabilumą regione. Jis taip pat išreiškė įsitikinimą, kad NATO išliks stipri ir vieninga organizacija, gebanti atremti bet kokius iššūkius.
Ukrainos klausimas NATO darbotvarkėje
Vienas svarbiausių Hagos susitikimo klausimų bus parama Ukrainai ir jos euroatlantinės integracijos perspektyvos. Lietuva, kartu su kitomis Baltijos šalimis ir Lenkija, nuosekliai palaiko Ukrainos siekį tapti NATO nare.
G. Nausėda ne kartą yra pabrėžęs, kad Ukrainos narystė NATO yra ne tik pačios Ukrainos, bet ir viso Aljanso saugumo interesas. Tikimasi, kad Hagos susitikime bus patvirtintas aiškus veiksmų planas, kaip toliau remti Ukrainą jos kovoje prieš Rusijos agresiją ir kaip padėti šaliai artėti prie NATO narystės.
Geopolitinė realybė: iššūkiai ir galimybės
NATO viršūnių susitikimas Hagoje vyks itin sudėtingomis aplinkybėmis – ne tik dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, bet ir dėl didėjančios Kinijos įtakos pasaulyje, hibridinių grėsmių ir kibernetinio saugumo iššūkių.
Prezidentas G. Nausėda savo kalbose pastaruoju metu vis dažniau pabrėžia, kad NATO turi adaptuotis prie šių naujų realijų ir išlikti relevantišku saugumo garantu 21-ajame amžiuje. Lietuva, būdama NATO nare jau 20 metų, turi unikalią patirtį ir žinių, kuriomis gali prisidėti prie Aljanso transformacijos.
„Esame ne tik saugumo vartotojai, bet ir jo kūrėjai. Mūsų patirtis atremiant hibridines grėsmes, stiprinant kibernetinį saugumą ir kovojant su dezinformacija yra vertinga visam Aljansui”, – teigia prezidentas.
Vienybės išbandymas naujame geopolitiniame kontekste
NATO susitikimas Hagoje bus ne tik diplomatinis įvykis, bet ir tikras vienybės testas. Šiandien, kai pasaulis susiduria su didžiausiais saugumo iššūkiais nuo Šaltojo karo pabaigos, Aljanso gebėjimas kalbėti vienu balsu ir veikti koordinuotai tampa esminiu jo efektyvumo rodikliu.
Lietuva, stovėdama pirmose NATO gynybos linijose, puikiai supranta, kad kolektyvinis saugumas nėra abstrakti sąvoka, o kasdienė būtinybė. Prezidento G. Nausėdos žodžiais tariant, „NATO stiprybė slypi ne tik moderniausiuose ginkluose ar karinėje galioje, bet ir mūsų pasiryžime ginti bendras vertybes ir principus”. Šis pasiryžimas bus tikrasis Hagos susitikimo rezultatas, kurio laukia ne tik Lietuva, bet ir visa transatlantinė bendruomenė, siekianti išsaugoti taiką ir stabilumą neramiame pasaulyje.