NATO viršūnių susitikimas Hagoje: išbandymas Aljanso vienybei
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad artėjantis NATO viršūnių susitikimas Hagoje bus svarbus išbandymas Aljanso atsparumui ir vienybei. Pasak prezidento, šis susitikimas parodys, kaip NATO sugeba reaguoti į dabartinius geopolitinius iššūkius ir kaip efektyviai gali užtikrinti savo narių saugumą.
Nausėda pabrėžė, kad būtina stiprinti kolektyvinę gynybą ir didinti investicijas į gynybos pajėgumus. Jis taip pat akcentavo, kad Lietuva yra pasirengusi prisidėti prie Aljanso stiprinimo ir siekti, kad NATO išliktų patikima ir veiksminga organizacija. Prezidentas tikisi, kad susitikime bus priimti svarbūs sprendimai, kurie sustiprins Aljanso gebėjimą reaguoti į kylančias grėsmes ir užtikrins ilgalaikį saugumą regione.
Lietuvos įsipareigojimai ir lūkesčiai
Prezidentas G. Nausėda dar prieš susitikimą patvirtino, kad Lietuva nuosekliai laikosi įsipareigojimo skirti ne mažiau kaip 2,5% BVP gynybai – tai viršija NATO nustatytą 2% ribą. 2023 m. Lietuva gynybai skyrė 2,54% BVP, o 2024 m. šis rodiklis pasiekė beveik 3%.
„Mes negalime leisti sau atsipalaiduoti. Rusijos agresija Ukrainoje aiškiai parodė, kad investicijos į gynybą yra ne prabanga, o būtinybė”, – sakė G. Nausėda susitikime su žurnalistais Prezidentūroje.
Hagos susitikime, kuris vyks liepos 9-11 dienomis, dalyvaus 32 NATO šalių vadovai. Tai bus pirmasis NATO viršūnių susitikimas po Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie Aljanso – sprendimo, kurį aktyviai rėmė ir Lietuva.
Rytinio flango stiprinimas
Lietuvos vadovas ketina Hagoje kelti rytinio NATO flango gynybos planų įgyvendinimo klausimą. Šie planai buvo patvirtinti praėjusiais metais Vilniaus viršūnių susitikime, tačiau jų praktinis įgyvendinimas, anot prezidento, vyksta ne taip sparčiai, kaip norėtųsi.
„Vilniuje mes patvirtinome istorinį sprendimą dėl regioninių gynybos planų. Dabar turime užtikrinti, kad šie planai būtų realiai įgyvendinami, aprūpinami reikiamais resursais ir reguliariai atnaujinami”, – pabrėžė G. Nausėda.
Vokietija jau patvirtino nuolatinės brigados dislokavimą Lietuvoje, o iki 2027 m. Lietuvoje turėtų būti dislokuota visa Vokietijos kariuomenės divizija. Tai ženkliai sustiprins NATO atgrasymo pajėgumus regione.
Ukrainos klausimas darbotvarkėje
Hagos susitikime neabejotinai daug dėmesio bus skirta paramai Ukrainai. G. Nausėda ne kartą pabrėžė, kad NATO turėtų pateikti aiškesnį planą dėl Ukrainos kelio į Aljansą.
„Negalime nuolat kartoti, kad Ukrainos durys į NATO atviros, bet nesiimti konkrečių veiksmų. Turime pasiūlyti aiškų veiksmų planą su konkrečiais etapais ir terminais”, – teigė Lietuvos prezidentas.
Lietuva yra tarp aktyviausių Ukrainos rėmėjų – nuo karo pradžios šalis skyrė daugiau kaip 1% savo BVP karinei, humanitarinei ir finansinei paramai Ukrainai.
Geopolitinių vėjų kryptys
Artėjantis NATO viršūnių susitikimas vyksta sudėtingomis aplinkybėmis. Rusijos karas Ukrainoje tęsiasi jau trečius metus, o Vidurio Rytų konfliktas kelia papildomą įtampą. Be to, lapkritį vyksiantys JAV prezidento rinkimai gali turėti reikšmingos įtakos transatlantiniams santykiams.
G. Nausėda pabrėžia, kad būtent tokiu metu Aljanso vienybė ir ryžtas yra ypač svarbūs. „NATO stiprybė visada buvo jos narių vienybė. Hagoje turime parodyti, kad esame vieningi ir pasiryžę ginti kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą”, – sakė prezidentas.
Naujosios realybės iššūkiai
NATO susitikime taip pat bus aptariami nauji saugumo iššūkiai – nuo kibernetinių grėsmių iki hibridinių atakų. Lietuva, patyrusi ne vieną hibridinę ataką, įskaitant migrantų krizę pasienyje su Baltarusija, gali pasidalinti vertinga patirtimi.
„Šiandien karas vyksta ne tik mūšio lauke, bet ir informacinėje erdvėje, ekonomikoje, energetikoje. NATO turi būti pasirengusi atremti visas šias grėsmes”, – pabrėžė G. Nausėda.
Vienybės kompasas neramiais laikais
Hagos susitikimas taps savotišku NATO vienybės ir atsparumo barometru. Šiandien, kai geopolitiniai vėjai pučia vis audringiau, o saugumo architektūra Europoje patiria didžiausią išbandymą nuo Šaltojo karo pabaigos, Aljanso gebėjimas kalbėti vienu balsu tampa ypač svarbus.
Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos šalių, saugumas tiesiogiai priklauso nuo NATO patikimumo. G. Nausėda ne kartą pabrėžė, kad Lietuva nėra tik saugumo vartotoja – ji aktyviai prisideda prie bendro Aljanso stiprinimo ir yra pasirengusi prisiimti atsakomybę už regiono saugumą.
„Gyvename laikais, kai istorija rašoma mūsų akyse. Hagoje turime parodyti, kad NATO ne tik prisitaiko prie besikeičiančio pasaulio, bet ir formuoja jį, gindama laisvės, demokratijos ir teisės viršenybės principus”, – tokiomis mintimis G. Nausėda apibendrina lūkesčius artėjančiam NATO viršūnių susitikimui.