Prezidentas Nausėda: Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos kelia nerimą
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad”, kurios vyksta netoli Lietuvos sienos. Prezidentas pabrėžė, kad šios pratybos neturėtų būti naudojamos kaip priemonė papildomai įtampai regione eskaluoti. Nausėda ragina Rusiją elgtis atsakingai ir neprovokuoti kaimyninių šalių, nes tai gali sukelti nepageidaujamų pasekmių saugumui ir stabilumui regione.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad Lietuva ir jos sąjungininkai yra pasirengę reaguoti į bet kokias grėsmes, kylančias iš šių pratybų. Jis pabrėžė, kad NATO yra pasirengusi ginti savo narius ir užtikrinti jų saugumą. Nausėda taip pat paragino tarptautinę bendruomenę atidžiai stebėti situaciją ir imtis veiksmų, jei būtų pastebėta kokių nors provokacijų ar agresijos požymių.
Lietuvos vadovas pabrėžė, kad dialogas ir diplomatinės priemonės yra geriausias būdas spręsti tarptautinius nesutarimus ir užtikrinti taiką bei stabilumą regione. Jis ragina Rusiją ir Baltarusiją laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir vengti veiksmų, kurie galėtų padidinti įtampą.
Pratybų mastas kelia klausimų
Karinės pratybos „Zapad” (liet. „Vakarai”) vyksta kas kelerius metus ir yra vienos didžiausių Rusijos rengiamų karinių manevrų. Šių metų pratybose, pagal oficialius Rusijos ir Baltarusijos pranešimus, dalyvauja apie 50 tūkstančių karių, tačiau Vakarų ekspertai įtaria, kad tikrasis skaičius gali būti gerokai didesnis.
Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, pratybose naudojama šiuolaikinė karinė technika, įskaitant taktines raketas „Iskander”, kurios gali būti aprūpintos branduoliniais užtaisais ir pasiekti taikinius Lietuvos teritorijoje per kelias minutes.
Kaip pažymėjo Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas Marius Laurinavičius, „šios pratybos jau seniai tapo ne tik karinių pajėgumų demonstravimu, bet ir politinio spaudimo įrankiu, skirtu įbauginti kaimynines valstybes”.
NATO atsako priemonės
Reaguodama į „Zapad” pratybas, NATO sustiprino savo buvimą Baltijos regione. Papildomi JAV kariai buvo dislokuoti Lietuvoje, o Lenkijoje įkurtas naujas NATO vadavietės padalinys.
Prezidentas Nausėda, kalbėdamas su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, gavo patikinimą, kad Aljansas atidžiai stebi situaciją ir yra pasirengęs reaguoti į bet kokius netikėtumus.
„Esame stipresni, kai veikiame išvien. NATO priešakinių pajėgų buvimas Lietuvoje yra aiškus įrodymas, kad mūsų saugumas yra nedalomas”, – sakė G. Nausėda po pokalbio su NATO vadovu.
Tarp būgštavimų ir budraus optimizmo
Nors oficialiai „Zapad” pratybos yra gynybinio pobūdžio, istorinė patirtis rodo, kad panašūs kariniai manevrai praeityje buvo naudojami kaip priedanga agresyviems veiksmams. Pavyzdžiui, prieš 2008 m. karą su Gruzija ir 2014 m. Krymo aneksiją Rusija taip pat vykdė didelio masto karines pratybas.
Prezidentas Nausėda, kalbėdamas apie šią situaciją, pabrėžė, kad Lietuva išlieka budri, bet kartu ir optimistiška. „Mūsų valstybė yra NATO ir ES narė, turime patikimas saugumo garantijas, tačiau tai nereiškia, kad galime nuleisti rankas. Priešingai – turime nuolat stiprinti savo gynybą ir bendradarbiavimą su sąjungininkais.”
Prezidento teigimu, Lietuvos žmonės gali būti ramūs, nes šalis yra geriau pasirengusi atremti grėsmes nei bet kada anksčiau. Tačiau kartu jis pabrėžė, kad saugumas nėra duotybė – tai nuolatinis procesas, reikalaujantis visų piliečių budrumo ir valstybės institucijų profesionalumo.
Tarp rytojaus neapibrėžtumo ir šiandienos ryžto
Geopolitinė įtampa Baltijos regione nėra nauja realybė, tačiau pastarųjų metų įvykiai ją pavertė kasdienybe. Rusijos agresija Ukrainoje, didėjantis militarizmas Kaliningrado srityje ir nuolatinės hibridinės atakos prieš Baltijos valstybes verčia Lietuvą ir jos sąjungininkus nuolat peržiūrėti savo saugumo strategijas.
Prezidentas Nausėda, kalbėdamas su žurnalistais po Valstybės gynimo tarybos posėdžio, pabrėžė: „Mes negalime kontroliuoti, ką daro mūsų kaimynai, bet galime kontroliuoti savo pasirengimą. Ir šiandien galiu užtikrinti – Lietuva yra pasirengusi.”
Nors „Zapad” pratybos kelia nerimą, jos taip pat primena apie būtinybę išlaikyti vienybę tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Lietuvos ir NATO pasiryžimas ginti kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą išlieka nepajudinamas, o tai galbūt yra stipriausias atgrasymo signalas tiems, kurie bandytų išbandyti šį ryžtą.