17-metis Jonathanas Thai iš JAV Džordžijos valstijos įsteigė fondą, kuris padeda mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms gauti dviratį, o vaikams – išmokti juo važiuoti. Iniciatyvai jau pavyko surinkti 30 tūkst. JAV dolerių, sulaukti 400 paaukotų dviračių ir išdalyti 500 šalmų. Paauglys tuo nesibaigia: kartu su savanoriais jis veda nemokamas pamokas, per kurias vaikai mokosi išlaikyti pusiausvyrą, stabdyti ir saugiai manevruoti.
Nutrūkę užsiėmimai paskatino veikti pačiam
Mintis įsteigti „Pedal Forward Foundation“ Jonathanui kilo, kai nustojo veikti vietos REI rengti bendruomenės mokymai važiuoti dviračiu. Vaikai ten galėjo mokytis su pagalba, todėl šiems užsiėmimams išnykus liko spraga, kurią paauglys nusprendė užpildyti. Jis nelaukė, kol panaši veikla atsiras iš naujo, ir pradėjo organizuoti savo iniciatyvą.
Alfaretoje gyvenantis Jonathanas pats užsiima triatlonu, tad dviratis jam – kasdienė sporto dalis. Šią patirtį jis panaudojo veikloje, kurios svarbiausias tikslas – padėti vaikui išdrįsti pradėti. Nemokami užsiėmimai skirti įvairaus amžiaus vaikams, įskaitant tuos, kurie dar nemoka važiuoti patys.
Sprendimui įtakos turėjo ir šeimos istorija. Jonathano tėvai augo pokario Vietnamo kaimo vietovėse, ir jų patirtis padėjo sūnui į dviratį pažvelgti plačiau. Vienai šeimai jis pirmiausia reiškia sportą ar savaitgalio išvyką, o kitai gali padėti nuvykti į mokyklą, parduotuvę ar darbą.
Dviračio nepakanka be galimybės juo išmokti važiuoti
Fondo veikla jungia kelias dalis: dviračių rinkimą, jų perdavimą šeimoms, šalmų dalijimą ir mokymus. Toks derinys svarbus, nes vien turėti dviratį dar nereiškia mokėti juo važiuoti. Vaikui gali prireikti pagalbos pirmaisiais bandymais, o šeimai – galimybės gauti ir reikiamą įrangą.
Tai, kad Jonathano iniciatyvai paaukota 400 dviračių, rodo, kiek daug gali nuveikti bendruomenė. Vis dėlto šį skaičių reikia skirti nuo jau perduotų dviračių kiekio: pateiktoje informacijoje teigiama, kad šeimoms jų išdalyta šimtai. Surinkti daiktai ir jau suteikta pagalba nėra tas pats rodiklis, nors abu atskleidžia veiklos mastą.
Be to, išdalyta 500 šalmų ir surengta daugiau nei tuzinas nemokamų bendruomenės užsiėmimų. Taip fondas padeda ne tik gauti šeimai sunkiau įperkamą daiktą, bet ir išmokti juo naudotis. Būtent mokymasis šią iniciatyvą paverčia ilgesniu darbu nei vienkartinis dviračių perdavimas.
Pamokos prasideda nuo pusiausvyros, o ne nuo greičio
Viename užsiėmime paprastai dalyvauja 30–45 vaikai. Mokymasis prasideda nuo pagrindų: pusiausvyros lavinimo ir, atsižvelgiant į pasirinktą mokymo būdą, važiavimo su pagalbiniais ratukais. Vėliau pereinama prie stabdymo, manevravimo ir sudėtingesnių situacijų, susijusių su eismu.
Tokia tvarka leidžia daugiau dėmesio skirti tam, ką vaikas jau supranta ir ko dar turi išmokti. Pirmąkart ant dviračio sėdančiam vaikui neužtenka pasakyti, kad reikia minti pedalus ir žiūrėti į priekį. Jam dar reikia suprasti, kaip pajudėti, sustoti ir suvaldyti dviratį neprarandant pusiausvyros.
Užsiėmimus rengti ir veiklą plėtoti padėjo įvairūs partneriai: YMCA, „Boys and Girls Clubs of America“, Džordžijos transporto departamentas, Rosvelo miestas, savanorių organizacijos, Jonathano triatlono komanda ir vietos dviratininkų bendruomenės. Taigi paauglio pradėtai veiklai augti prireikė bendro organizacijų ir savanorių darbo.
Iniciatyva plečiasi, o kitas planas susijęs su šeimos šaknimis
Džordžijoje prasidėjusi veikla jau pasiekė Niujorką ir Tenesį, kur atsirado fondo padaliniai. Jonathano darbą įvertino ir tarptautinė ne pelno organizacija „Points of Light“, skyrusi jam apdovanojimą. Vis dėlto iniciatyvos rezultatai matomi ir be apdovanojimų – per šeimas pasiekusius dviračius ir vaikus, gavusius progą mokytis.
2027 metais fondas planuoja labdaros ir dviračių kelionę į Vietnamą. Šis sumanymas susijęs su šalimi, iš kurios kilę Jonathano tėvai ir kurios šeimų patirtys prisidėjo prie jo motyvacijos. Kol kas tai būsimas veiklos etapas, todėl jo rezultatų dar negalima priskirti jau suteiktai pagalbai.
Ši istorija primena paprastą bendruomenės poreikį, kurį lengva nuvertinti. Užsidarius vieniems užsiėmimams vaikai neprarado noro mokytis – dingo vieta, kur tai buvo galima daryti su pagalba. Jonathanas pradėjo nuo šios spragos, o dabar jo įkurtas fondas rūpinasi ir tuo, kad išmokęs važiuoti vaikas turėtų dviratį, kuriuo galėtų panaudoti naująjį įgūdį.
