Ministerijų išlaidos atsidūrė politinio dėmesio centre
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas išreiškė susirūpinimą dėl ministerijų išlaidų, kurios sukėlė klausimų visuomenėje. Jis pabrėžė, kad būtina mažinti finansavimą tam tikroms reikmėms, kurios, jo nuomone, nėra būtinos ar prioritetinės.
Paluckas teigia, kad viešųjų lėšų naudojimas turi būti skaidrus ir pagrįstas, o dabartinė situacija rodo, kad kai kurios išlaidos gali būti perteklinės. Jis ragina peržiūrėti biudžeto paskirstymą ir užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos efektyviai, atsižvelgiant į visuomenės poreikius ir valstybės prioritetus.
Šis klausimas sulaukė dėmesio ir iš kitų politikų bei visuomenės, kurie taip pat reikalauja didesnio skaidrumo ir atsakomybės valdžios institucijose.
Konkrečios probleminės išlaidos
Socialdemokratų lyderis ypač akcentavo neseniai paaiškėjusius faktus apie Kultūros ministerijos išlaidas reprezentacijai, kai už vieną vakarienę buvo sumokėta beveik 5000 eurų. Taip pat kritikos sulaukė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pirkiniai – nuo brangių baldų iki technikos įrangos, kuri, anot Palucko, galėjo būti įsigyta už žymiai mažesnę kainą.
„Kai šalyje susiduriame su augančiu skurdu, pensijų nepakankamumu ir sveikatos apsaugos sistemos problemomis, negalime toleruoti tokio neatsakingo požiūrio į mokesčių mokėtojų pinigus,” – Seimo posėdžio metu pareiškė G. Paluckas.
Kitų politikų reakcija
Palucko iškeltas klausimas sukėlė platesnę diskusiją politiniame lauke. Konservatorių frakcijos narys Mykolas Majauskas pripažino, kad tam tikrais atvejais išlaidos gali būti perteklinės, tačiau pabrėžė, kad reikia vertinti kiekvieną atvejį atskirai.
Tuo tarpu Laisvės partijos atstovė Ieva Pakarklytė gynė ministerijų teisę į reprezentacines išlaidas, teigdama, kad jos būtinos užtikrinant tarptautinį Lietuvos įvaizdį ir dalyvavimą svarbiuose renginiuose.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis prisijungė prie kritikų choro, primindamas, kad dar 2019 m. jų vyriausybė bandė įvesti griežtesnę kontrolę ministerijų išlaidoms.
Visuomenės reakcija ir skaičiai
Pagal Finansų ministerijos duomenis, 2023 metais ministerijų reprezentacinės išlaidos išaugo vidutiniškai 12% lyginant su 2022 metais. Ypač didelį augimą užfiksavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija (23%) bei Užsienio reikalų ministerija (17%).
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad 76% Lietuvos gyventojų mano, jog ministerijų išlaidos turėtų būti griežčiau kontroliuojamos, o 82% pasisako už viešą ir detalų visų išlaidų paskelbimą.
Skaidrumas ar biurokratija?
Paluckas siūlo įvesti papildomus kontrolės mechanizmus, tačiau kritikai baiminasi, kad tai gali padidinti biurokratinę naštą. „Skaidrumas neturi virsti popierizmu,” – teigia viešojo administravimo ekspertė Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė.
Vis dėlto, daugelis ekspertų sutinka, kad dabartinė sistema turi spragų. Transparency International Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas pabrėžia, kad problema slypi ne tik išlaidų dydyje, bet ir jų pagrįstume bei viešinimo praktikoje.
Pinigų švaistymą sustabdys tik politinė valia
Ministerijų išlaidų klausimas nėra naujas Lietuvos politikoje, tačiau pastaruoju metu jis įgauna naują aktualumą. Ekonominių sunkumų akivaizdoje visuomenė tampa jautresnė tam, kaip naudojami mokesčių mokėtojų pinigai.
Gintauto Palucko iškeltas klausimas atkreipia dėmesį į sistemines problemas, kurių sprendimui reikia ne tik techninių priemonių, bet ir politinės valios. Kol kas neaišku, ar dabartinė valdančioji dauguma imsis konkrečių veiksmų situacijai keisti, ar apsiribos tik diskusijomis.
Viena aišku – viešųjų finansų skaidrumas ir efektyvumas išlieka vienu svarbiausių demokratinės valstybės principų, o jo užtikrinimas – nenutrūkstamas procesas, reikalaujantis nuolatinio visuomenės budrumo ir politikų atsakomybės. Tik tada, kai kiekvienas išleistas euras bus pagrįstas ir tarnaujantis visuomenės interesams, galėsime kalbėti apie tikrą valstybės finansų skaidrumą.