Politikas Paluckas kritikuoja ministerijų išlaidas: „Taupyti reikia pradėti nuo savęs”

Lietuvos politikas Gintautas Paluckas išreiškė susirūpinimą dėl ministerijų išlaidų, kurios sukėlė klausimų visuomenėje. Jis teigia, kad būtina mažinti finansavimą tam tikroms reikmėms, kurios, jo nuomone, nėra būtinos ar prioritetinės. Paluckas pabrėžė, kad valstybės biudžetas turėtų būti naudojamas atsakingai, ypač atsižvelgiant į dabartinę ekonominę situaciją ir poreikį efektyviai valdyti viešuosius finansus.

Politikas siūlo peržiūrėti ministerijų išlaidų struktūrą ir nustatyti, kur galima sutaupyti, kad lėšos būtų nukreiptos į svarbesnes sritis, tokias kaip švietimas, sveikatos apsauga ar socialinė apsauga. Jis taip pat ragina didinti skaidrumą ir atskaitomybę, kad visuomenė galėtų geriau suprasti, kaip yra naudojami mokesčių mokėtojų pinigai.

Paluckas mano, kad mažesnis finansavimas tam tikroms ministerijų reikmėms padėtų užtikrinti, jog valstybės ištekliai būtų naudojami efektyviau ir tikslingiau. Jis tikisi, kad šis klausimas bus svarstomas ir sprendžiamas artimiausiu metu, siekiant užtikrinti geresnį viešųjų finansų valdymą.

Konkrečios probleminės sritys

Buvęs Socialdemokratų partijos pirmininkas savo kritikos strėles nukreipė į konkrečias išlaidų kategorijas. Jis išskyrė reprezentacines išlaidas, kurios, anot politiko, 2023 metais kai kuriose ministerijose išaugo net 30%. Paluckas paminėjo Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kuri vien reprezentacijai išleido per 200 tūkst. eurų.

„Kai kalbame apie taupymą, pirmiausia turime pradėti nuo savęs. Negalime prašyti žmonių susiveržti diržus, kai patys ministerijose leidžiame sau prabangias vaišes ir renginius,” – sakė G. Paluckas žurnalistams po Seimo posėdžio.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į automobilių parko išlaikymo kaštus, kurie, jo teigimu, galėtų būti optimizuoti. Palucko duomenimis, kai kurios ministerijos išlaiko automobilius, kurių metinės priežiūros išlaidos viršija 10 tūkst. eurų per metus, nors rinkoje galima rasti ekonomiškesnių sprendimų.

Ekspertų nuomonės

Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentas dr. Tautvydas Marčiulaitis pritaria, kad ministerijų išlaidų peržiūra yra būtina, tačiau perspėja, kad tai turi būti daroma sistemiškai.

„Taupymas dėl taupymo nėra tikslas. Reikia kompleksinio požiūrio į valstybės finansus. Kai kurios reprezentacinės išlaidos gali atnešti investicinę grąžą per užsienio investicijas ar eksporto skatinimą,” – komentavo ekonomistas.

Transparency International Lietuvos skyriaus atstovai pabrėžė skaidrumo svarbą. Jų teigimu, visos ministerijų išlaidos turėtų būti viešai prieinamos detaliu formatu, kad visuomenė galėtų sekti, kaip naudojami mokesčių mokėtojų pinigai.

Kaip sekasi kaimynams?

Palyginus su kaimyninėmis šalimis, Lietuvos ministerijų administracinės išlaidos nėra drastiškai didesnės, tačiau skiriasi jų struktūra. Estijoje, pavyzdžiui, didelis dėmesys skiriamas skaitmenizacijai, kuri ilguoju laikotarpiu leidžia sumažinti administracines išlaidas. Latvijoje po 2008 m. krizės buvo įgyvendinta griežta taupymo programa, kurios elementai išliko iki šiol.

Paluckas siūlo perimti gerąją Estijos praktiką – investuoti į skaitmenizaciją ir automatizavimą, kas leistų sumažinti biurokratinį aparatą ir su juo susijusias išlaidas.

Biudžeto realijos: tarp taupymo ir investicijų

Nors taupymas yra svarbus, ekonomistai pabrėžia, kad Lietuva šiuo metu susiduria su iššūkiais, reikalaujančiais ir investicijų. Demografinė krizė, gynybos poreikiai, žalioji transformacija – visos šios sritys reikalauja papildomo finansavimo.

Tačiau Paluckas mano, kad būtent todėl reikia atidžiai peržiūrėti esamas išlaidas ir atsisakyti nereikalingų. „Kai turime ribotus išteklius, o poreikių daug, privalome būti ypač atsakingi dėl kiekvieno išleisto euro. Ministerijų išlaidų optimizavimas – tai ne tik finansinis, bet ir moralinis klausimas,” – teigia politikas.

Jis pasiūlė įsteigti specialią darbo grupę, kuri peržiūrėtų visų ministerijų išlaidas ir pateiktų konkrečius pasiūlymus, kur galima efektyviau naudoti lėšas. Paluckas taip pat ragina įtraukti į šį procesą nepriklausomus ekspertus ir visuomenės atstovus.

Biudžeto skaidrumas – kelias į pasitikėjimą

Viešųjų finansų skaidrumas ir racionalus jų naudojimas – ne tik ekonominė būtinybė, bet ir demokratijos pagrindas. Kai piliečiai mato, kad jų mokesčiai naudojami atsakingai, stiprėja pasitikėjimas valstybės institucijomis. Šiuo metu, kai visuomenė susiduria su infliacijos iššūkiais ir ekonominiu netikrumu, ministerijų išlaidų peržiūra tampa ne tik finansiniu, bet ir politiniu prioritetu.

Palucko iškelti klausimai verčia susimąstyti apie platesnį kontekstą – kokią valstybę kuriame ir kaip efektyviai naudojame bendrus išteklius. Galbūt ministerijų išlaidų optimizavimas taps pirmuoju žingsniu link sistemingesnės viešųjų finansų reformos, kuri leistų Lietuvai ne tik taupyti, bet ir protingai investuoti į ateitį. Kaip sakė pats Paluckas: „Taupymas nėra tikslas – tai priemonė sukurti geresnę valstybę visiems jos piliečiams.”