Seimo narių kelionės užsienyje: tarp darbo ir pramogų
Lietuvos socialdemokratų partijos narys Gintautas Paluckas išreiškė kritiką dėl Seimo narių kelionių į užsienį, kurios, pasak jo, dažnai neturi aiškios naudos rinkėjams. Jis pabrėžė, kad tokios kelionės turėtų būti pagrįstos ir skaidrios, o jų tikslai – aiškiai apibrėžti.
Paluckas taip pat iškėlė klausimą, ar šios kelionės tikrai padeda atstovauti rinkėjų interesams, ar tiesiog tampa pramoginėmis išvykomis, kuriose politikai gali leisti laiką naktiniuose klubuose. Jis ragina Seimo narius atsakingiau planuoti savo išvykas ir užtikrinti, kad jos būtų naudingos visuomenei.
Parlamentinių kelionių statistika kelia klausimus
Remiantis Seimo kanceliarijos duomenimis, vien 2022 metais Lietuvos parlamentarai įvykdė daugiau nei 300 užsienio kelionių, kurių bendra vertė viršijo 500 tūkst. eurų. Palucko teigimu, problema nėra pačios kelionės, bet jų rezultatų skaidrumas.
„Parlamentinė diplomatija yra svarbi, tačiau turime klausti, ką konkrečiai rinkėjai gauna už šias investicijas,” – pabrėžė politikas savo pasisakyme socialiniuose tinkluose.
Jis priminė 2019 metais kilusį skandalą, kai grupė Seimo narių, vykusių į tarptautinę konferenciją Dubajuje, buvo užfiksuoti naktiniame klube. Tuomet istorija sukėlė platų visuomenės pasipiktinimą ir diskusijas apie parlamentarų atsakomybę.
Parlamentinės diplomatijos reikšmė
Vis dėlto, ne visi sutinka su Palucko kritika. Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis pabrėžia, kad parlamentinė diplomatija yra būtina šiuolaikiniame pasaulyje:
„Lietuva, būdama maža valstybe, turi aktyviai dalyvauti tarptautinėje arenoje. Mūsų parlamentarų dalyvavimas NATO Parlamentinėje Asamblėjoje, Europos Taryboje ir kituose formatuose padeda ginti Lietuvos interesus ir stiprinti saugumo garantijas.”
Pavilionis atkreipia dėmesį, kad būtent parlamentarų aktyvumas padėjo užtikrinti tarptautinę paramą Ukrainai bei išlaikyti sankcijas Rusijai.
Siūlomi pokyčiai
Reaguodamas į kritiką, Paluckas siūlo kelis konkrečius pokyčius:
- Įvesti privalomas viešas ataskaitas po kiekvienos parlamentinės kelionės
- Nustatyti aiškius kelionių rezultatų vertinimo kriterijus
- Sukurti viešą duomenų bazę, kurioje būtų skelbiama detali informacija apie kelionių išlaidas
- Riboti kelionių skaičių vienam Seimo nariui per kadenciją
Šiuos pasiūlymus jau parėmė keletas kitų parlamentarų, įskaitant ir ne socialdemokratų frakcijos narius.
Rinkėjų pinigai: investicija ar švaistymas?
Politologo Tomo Janeliūno teigimu, problema nėra pačios kelionės, o jų planavimas ir rezultatų viešinimas.
„Lietuvos parlamentarai keliauja ne daugiau nei kitų Europos šalių politikai. Tačiau skirtumas tas, kad, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse yra aiškūs mechanizmai, kaip parlamentarai turi atsiskaityti už kelionių rezultatus,” – paaiškina Vilniaus universiteto profesorius.
Janeliūnas priduria, kad parlamentinė diplomatija gali būti ypač veiksminga krizių metu, kai reikia greitai mobilizuoti tarptautinę paramą.
Palucko iniciatyva jau sulaukė dėmesio – Seimo Etikos ir procedūrų komisija planuoja svarstyti šį klausimą artimiausiame posėdyje. Tuo tarpu Seimo valdyba pažadėjo peržiūrėti kelionių organizavimo tvarką.
Tarp diplomatijos ir atostogų: kur brėžiame ribą?
Parlamentarų kelionės į užsienį išlieka jautri tema, kur susikerta visuomenės lūkesčiai, politinė realybė ir diplomatiniai poreikiai. Nors Palucko kritika atkreipia dėmesį į svarbius skaidrumo klausimus, akivaizdu, kad parlamentinė diplomatija yra būtina šiuolaikinėje tarptautinėje politikoje.
Galbūt tikrasis iššūkis – ne sumažinti kelionių skaičių, bet užtikrinti jų kokybę ir skaidrumą. Kaip parodė pastarųjų metų geopolitiniai įvykiai, Lietuvos balsas tarptautinėje arenoje gali būti reikšmingas, tačiau tik tuomet, kai jis atstovauja ne individualius parlamentarų, o visos šalies interesus.
Kol diskusijos tęsiasi, rinkėjai išlieka tie, kurie galiausiai nuspręs, ar jų išrinkti atstovai tinkamai atstovavo jų interesams – tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų.