Paluckas atmeta kaltinimus dėl paskolos skaidrumo
Lietuvos politikas Gintautas Paluckas išreiškė abejones, kad teisėsaugos institucijos nustatys pažeidimų dėl jo įmonei suteiktos paskolos. Jis teigia, kad paskola buvo suteikta laikantis visų teisinių reikalavimų ir procedūrų. Paluckas pabrėžė, kad jo įmonė veikė skaidriai ir laikėsi visų įstatymų, todėl nemato pagrindo manyti, kad buvo padaryta kokių nors pažeidimų. Jis taip pat pridūrė, kad yra pasirengęs bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, jei bus pradėtas tyrimas, ir tikisi, kad situacija bus išaiškinta objektyviai ir nešališkai.
Paskolos aplinkybės
Socialdemokratų partijos (LSDP) buvęs pirmininkas G. Paluckas atsidūrė dėmesio centre po to, kai žiniasklaidoje pasirodė informacija apie jo valdomai įmonei UAB „Šiaurės miestelis” 2019 metais suteiktą 300 tūkst. eurų paskolą iš Šiaulių banko. Oponentai kelia klausimus, ar paskola buvo suteikta rinkos sąlygomis ir ar nebuvo pasinaudota politine įtaka.
Pats Paluckas tvirtina, kad paskola buvo skirta nekilnojamojo turto projektui Vilniuje finansuoti, o visos sąlygos atitiko tuo metu rinkoje vyravusias tendencijas. „Mūsų įmonė pateikė visus reikalingus dokumentus, įskaitant verslo planą ir užstatus. Bankas įvertino riziką ir priėmė sprendimą suteikti paskolą”, – sakė politikas žurnalistams.
Politinės reakcijos
Situacija sukėlė audringą reakciją politiniame lauke. Konservatorių atstovai paragino išsamiai ištirti paskolos aplinkybes. Seimo narys Mykolas Majauskas viešai pareiškė, kad „tokio lygio politikų finansiniai sandoriai turi būti ypač skaidrūs”.
Tuo tarpu LSDP frakcijos nariai išreiškė paramą savo kolegai. Partijos seniūnas Algirdas Sysas pažymėjo, kad „bandymas sukurti skandalą iš įprastos verslo praktikos yra politinis žaidimas prieš artėjančius Seimo rinkimus”.
Šiaulių bankas kol kas susilaiko nuo išsamių komentarų, tik patvirtindamas, kad visos paskolos yra teikiamos laikantis griežtų vidaus taisyklių ir Lietuvos banko nustatytų reikalavimų.
Politiko verslo interesai
G. Paluckas, be politinės veiklos, yra žinomas kaip verslininkas, turintis interesų nekilnojamojo turto sektoriuje. Jo valdoma įmonė „Šiaurės miestelis” vykdo keletą projektų Vilniuje, daugiausia orientuotų į komercinių patalpų nuomą ir vystymą.
Pagal viešai prieinamus duomenis, įmonė 2020 metais deklaravo apie 450 tūkst. eurų metinę apyvartą ir dirbo pelningai. Paluckas yra ne kartą pabrėžęs, kad jo verslo ir politinė veikla yra griežtai atskirtos, o visos pajamos deklaruojamos pagal įstatymus.
Tarp politikos ir verslo: kur brėžiama riba?
Šis atvejis vėl atkreipia dėmesį į sudėtingą politikų verslo interesų klausimą Lietuvoje. Politikams leidžiama turėti verslo interesų, tačiau jie privalo deklaruoti galimus interesų konfliktus ir nusišalinti nuo sprendimų, kurie galėtų būti susiję su jų verslu.
Skaidrumo ekspertai pastebi, kad Lietuvoje vis dar trūksta aiškesnių gairių, kaip politikai turėtų valdyti savo verslo interesus. „Problema ne tame, kad politikai turi verslą, o tame, kad visuomenė neturi pakankamai instrumentų stebėti, ar nepiktnaudžiaujama įtaka”, – teigia „Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
Palucko atvejis tikriausiai nebus paskutinis, keliantis klausimus apie politikų ir verslo santykius. Nepriklausomai nuo šio tyrimo baigties, diskusija apie tai, kaip užtikrinti skaidrumą politikų finansiniuose sandoriuose, išliks aktuali dar ilgą laiką – ypač artėjant 2024 m. Seimo rinkimams, kai rinkėjai vis atidžiau vertins kandidatų reputaciją ir skaidrumą.