Infrastruktūros iššūkiai Vilniaus rajone: tarp valdžios planų ir gyventojų poreikių
Vilniaus rajone, vos už keliolikos kilometrų nuo sostinės, gyventojai vis garsiau reiškia nepasitenkinimą dėl infrastruktūros plėtros sprendimų ir lėšų panaudojimo. Pastaraisiais metais šiame sparčiai augančiame rajone vykdomi įvairūs projektai, tačiau ne visi jie sulaukia vietos bendruomenės palaikymo.
Kontraversiški kelių projektai
Vienas labiausiai diskusijų keliančių projektų – naujojo kelio tiesimas Riešės-Avižienių ruože, kurio biudžetas siekia beveik 3,5 mln. eurų. Vietos gyventojai, susibūrę į iniciatyvinę grupę „Už racionalų Vilniaus r. biudžetą”, teigia, kad šis projektas yra neproporcingas ir pernelyg brangus.
„Už tokią sumą būtų galima įrengti bent du naujus vaikų darželius, kurių rajone katastrofiškai trūksta,” – sako Riešės gyventoja Jurgita Kazlauskienė, iniciatyvinės grupės narė. „Dabar turime situaciją, kai vaikus vežame į darželius Vilniuje, nes vietiniai tiesiog perpildyti.”
Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenis, Vilniaus rajonas 2022 metais gavo apie 15% mažiau finansavimo vietinės reikšmės keliams nei vidutiniškai kiti panašaus dydžio rajonai, tačiau išlaidos reprezentaciniams kelio ruožams buvo ženkliai didesnės.
Viešojo transporto spragos
Kita opi problema – nepakankamas viešojo transporto tinklas. Nors Vilniaus miesto savivaldybė plečia viešojo transporto maršrutus į priemiesčius, Vilniaus rajono gyventojai teigia, kad tai daroma nenuosekliai.
„Į kai kuriuos kaimus autobusai važiuoja tik 2-3 kartus per dieną. Jei neturi automobilio, esi praktiškai atskirtas nuo normalaus gyvenimo,” – pasakoja Nemėžio gyventojas Tomas Lukaševičius.
Vilniaus rajono savivaldybės duomenimis, per pastaruosius dvejus metus viešojo transporto maršrutų skaičius padidėjo tik 5%, nors gyventojų skaičius kai kuriose gyvenvietėse išaugo net 15-20%.
Aplinkosaugos klausimai
Gyventojai taip pat kelia klausimus dėl nepakankamo dėmesio aplinkosaugai. Ypač nerimo kelia nuotekų tvarkymo problemos sparčiai augančiose gyvenvietėse.
„Daugelyje naujų gyvenviečių nėra centralizuotos nuotekų sistemos. Visi įsirengia individualias sistemas, kurių niekas realiai nekontroliuoja,” – teigia aplinkosaugininkas Robertas Petrauskas. „Tai kelia grėsmę gruntiniams vandenims, ypač teritorijose netoli Neries.”
Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, 2022 metais Vilniaus rajone užfiksuota 37% daugiau aplinkosaugos pažeidimų nei 2020 metais, didžioji dalis jų – būtent dėl netinkamo nuotekų tvarkymo.
Valdžios pozicija
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Robertas Komarovski teigia, kad visi projektai yra vykdomi pagal patvirtintą rajono plėtros strategiją.
„Infrastruktūros gerinimas yra vienas iš mūsų prioritetų. Turime subalansuoti visų gyvenviečių poreikius, o tai nėra lengva užduotis,” – pabrėžia R. Komarovski. „Kiekvienas projektas yra svarstomas taryboje ir priimamas demokratiniu būdu.”
Savivaldybės atstovai pabrėžia, kad 2023 metais buvo surengti 8 vieši susitikimai su gyventojais, tačiau aktyvumas juose buvo gana žemas – vidutiniškai dalyvavo tik apie 30 žmonių.
Tarp betonkelio ir dialogo: ko tikrai reikia priemiesčiams?
Vilniaus rajonas išgyvena transformacijos laikotarpį – iš kaimiškos vietovės sparčiai virsta moderniu priemiesčiu. Šiame kontekste itin svarbu rasti balansą tarp infrastruktūros plėtros ir tikrųjų gyventojų poreikių.
Urbanistikos ekspertas dr. Marius Kalanta atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje dažnai kartojama kitų Europos šalių klaida – „betono kultas”, kai investicijos į fizinius objektus nustelbia investicijas į bendruomenę.
„Keliai ir šaligatviai, žinoma, reikalingi, bet jie neturėtų būti prioritetas virš žmonių gerovės. Švietimas, sveikatos apsauga, bendruomenės erdvės – štai kas kuria tikrąją gyvenimo kokybę,” – pabrėžia ekspertas.
Atrodo, kad tiek gyventojai, tiek valdžia sutinka dėl vieno – būtinas atviresnis dialogas. Tačiau kad jis taptų produktyvus, reikia ne tik formalių susitikimų, bet ir realaus noro išgirsti bei įtraukti gyventojus į sprendimų priėmimą. Priešingu atveju, kaip rodo patirtis, nauji keliai gali vesti į niekur, o milijoninės investicijos taip ir nesukurti laukiamos gerovės.