Lietuvos šauliams siūloma GPM lengvata už ginklų įsigijimą
Lietuvos Seime svarstomas pasiūlymas, kuriuo siekiama šauliams taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą už įsigytą ginklą. Šis pasiūlymas yra dalis platesnių pastangų skatinti piliečių įsitraukimą į šalies gynybą ir stiprinti savanoriškas gynybos organizacijas.
Pagal siūlomą tvarką, šauliai, įsigiję ginklą, galėtų susigrąžinti dalį išlaidų per GPM lengvatą. Tai būtų panašu į kitas mokesčių lengvatas, taikomas, pavyzdžiui, už būsto paskolas ar studijų išlaidas. Tikimasi, kad tokia priemonė paskatins daugiau žmonių prisijungti prie Lietuvos šaulių sąjungos ir aktyviau dalyvauti šalies gynyboje.
Šiuo metu šauliai, norintys įsigyti ginklą, turi patys padengti visas išlaidas, todėl ši lengvata galėtų tapti reikšminga finansine paskata. Be to, tai būtų simbolinis valstybės pripažinimas ir parama tiems, kurie savanoriškai prisideda prie šalies saugumo.
Pasiūlymo šalininkai teigia, kad tai ne tik padidintų šaulių skaičių, bet ir pagerintų jų pasirengimą bei motyvaciją. Kritikai, savo ruožtu, kelia klausimus dėl biudžeto išlaidų ir galimo piktnaudžiavimo sistema. Nepaisant to, diskusijos dėl šio pasiūlymo tęsiasi, ir galutinis sprendimas dar nėra priimtas.
Šaulių sąjungos vaidmuo šiuolaikinėje Lietuvos gynyboje
Lietuvos šaulių sąjunga, įkurta dar 1919 metais, šiandien vienija daugiau nei 11 000 narių ir yra viena didžiausių pilietinių organizacijų šalyje. Po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 metais ir ypač po pilno masto invazijos į Ukrainą 2022-aisiais, susidomėjimas šia organizacija ženkliai išaugo.
Šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis anksčiau yra pabrėžęs, kad ginkluoti šauliai yra svarbi Lietuvos gynybos sistemos dalis, galinti greitai reaguoti krizės atveju. Pagal dabartinius įstatymus, šauliai gali įsigyti B ir C kategorijos ginklus, tačiau jų kaina svyruoja nuo 500 iki 2000 eurų ir daugiau, kas tampa finansine kliūtimi daugeliui potencialių narių.
Tarptautinė patirtis ir gynybos tendencijos
Siūloma lengvata atspindi platesnę tendenciją Baltijos regione ir kitose NATO rytinio flango šalyse, kur vis daugiau dėmesio skiriama visuotinei gynybai ir piliečių įtraukimui. Pavyzdžiui, Estijoje Kaitseliit (Gynybos lyga) nariai gauna įvairias lengvatas, įskaitant mokestines, o Suomijoje rezervistai turi galimybę nemokamai naudotis šaudyklomis ir gauti nuolaidas gynybos reikmėms.
Gynybos ekspertai pastebi, kad hibridinio karo sąlygomis piliečių įsitraukimas į gynybą tampa vis svarbesnis. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas dr. Deividas Šlekys yra pažymėjęs, kad „pilietinis pasipriešinimas ir paramilitarinės organizacijos yra ypač svarbios atgrasant potencialius agresorius, nes signalizuoja, kad šalies užėmimas būtų ilgas ir sudėtingas procesas.”
Finansiniai ir teisiniai aspektai
Pagal preliminarius skaičiavimus, siūloma GPM lengvata valstybės biudžetui kainuotų apie 300-500 tūkst. eurų per metus, priklausomai nuo šaulių aktyvumo. Šią sumą šalininkai laiko nedidele investicija į šalies saugumą, ypač lyginant su reguliariųjų pajėgų finansavimu.
Svarbu paminėti, kad lengvata būtų taikoma tik tiems šauliams, kurie turi galiojantį leidimą ginklui ir yra aktyvūs organizacijos nariai, dalyvaujantys mokymuose ir pratybose. Tai sumažintų galimybes piktnaudžiauti sistema.
Pilietinė gynyba: investicija į Lietuvos ateitį
Diskusija dėl mokestinių lengvatų šauliams atspindi platesnį klausimą apie tai, kaip valstybė turėtų skatinti pilietinį įsitraukimą į gynybą. Geopolitinės įtampos laikotarpiu tokios iniciatyvos tampa ne tik finansiniu, bet ir simboliniu sprendimu.
Kaip parodė Ukrainos patirtis, motyvuoti ir apginkluoti civiliai gali tapti lemiamu veiksniu ginant šalį. Lietuvai, turinčiai ribotus gynybos resursus, pilietinės gynybos stiprinimas yra ne prabanga, o būtinybė. Mokestinė lengvata šauliams būtų konkretus žingsnis pripažįstant jų indėlį į nacionalinį saugumą ir skatinant daugiau piliečių aktyviai prisidėti prie šalies gynybos architektūros kūrimo.
Galiausiai, sprendimas dėl šios lengvatos įvedimo bus ne tik finansinis ar administracinis, bet ir vertybinis pasirinkimas, atspindintis valstybės požiūrį į pilietinę gynybą ir savanorišką tarnystę Tėvynei.