Laimingiausių pasaulio šalių reitingas: kas lemia tautos laimę?
Laimingiausių pasaulio šalių reitingas kasmet sulaukia didelio dėmesio, nes jis atspindi ne tik ekonominę, bet ir socialinę bei emocinę šalių gyventojų gerovę. Šis reitingas sudaromas remiantis įvairiais rodikliais, tokiais kaip BVP vienam gyventojui, socialinė parama, gyvenimo trukmė, laisvė priimti gyvenimo sprendimus, dosnumas ir korupcijos suvokimas.
Skandinavijos šalių dominavimas
Šiais metais reitingo viršūnėje vėl atsidūrė Skandinavijos šalys, kurios jau daugelį metų išlaiko savo pozicijas kaip laimingiausios pasaulio valstybės. Suomija, Danija ir Norvegija dažnai užima pirmąsias vietas dėl aukšto gyvenimo lygio, stiprios socialinės apsaugos sistemos ir bendruomeniškumo jausmo.
Ypač išsiskiria Suomija, kuri 2023 metais jau šeštą kartą iš eilės užėmė pirmąją vietą Pasaulio laimės ataskaitoje (World Happiness Report). Suomijos sėkmės formulė slypi ne tik ekonominėje gerovėje, bet ir puikiai išvystytoje socialinės apsaugos sistemoje, aukštos kokybės švietimo prieinamume visiems gyventojams bei stipriame pasitikėjime valdžios institucijomis. Suomiai taip pat vertina savo gamtos grožį ir prieinamumą – šalyje galioja „kiekvieno žmogaus teisė” (jokamiehenoikeus), leidžianti visiems laisvai mėgautis gamta, nepriklausomai nuo žemės nuosavybės.
Danija, dažnai užimanti antrąją vietą, garsėja savo „hygge” koncepcija – jaukumo ir pasitenkinimo jausmu, kuris skatina socialinį artumą ir gyvenimo malonumų vertinimą. Danai taip pat pasižymi aukštu pasitikėjimu vieni kitais ir valdžios institucijomis, o tai sukuria stiprų socialinės sanglaudos jausmą.
Baltijos šalių progresas
Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, pastaraisiais metais taip pat gerina savo pozicijas šiame reitinge. Tai rodo, kad šalyje gerėja gyvenimo kokybė, didėja pasitenkinimas gyvenimu ir mažėja socialinė atskirtis. Nors Lietuva dar nėra tarp pirmaujančių šalių, tačiau jos pozicija reitinge nuolat kyla, o tai yra teigiamas ženklas.
2023 metų Pasaulio laimės ataskaitoje Lietuva užėmė 20-ąją vietą, pagerindama savo rezultatą net 8 pozicijomis, palyginti su 2022 metais, kai buvo 28-oje vietoje. Tai aukščiausia pozicija, kurią Lietuva yra pasiekusi šiame reitinge per visą jo istoriją. Tarp Baltijos valstybių Lietuva aplenkė Latviją (41 vieta) ir Estiją (31 vieta).
Lietuvos kilimą reitinge lėmė keletas veiksnių: augantis BVP vienam gyventojui, gerėjantys sveikatos priežiūros rodikliai ir didėjantis pasitikėjimas valstybės institucijomis. Taip pat pastebimas korupcijos suvokimo mažėjimas ir didėjanti laisvė priimti asmeninius sprendimus.
Laimės vertinimo metodologija ir kritika
Svarbu paminėti, kad laimės suvokimas yra subjektyvus ir gali skirtis priklausomai nuo kultūrinių, ekonominių ir socialinių veiksnių. Todėl nors reitingas suteikia bendrą vaizdą apie šalių gyventojų gerovę, jis nėra vienintelis rodiklis, nusakantis gyvenimo kokybę. Vis dėlto, šis reitingas skatina šalis siekti geresnių rezultatų ir kurti palankesnę aplinką savo gyventojams.
Pasaulio laimės ataskaita remiasi Gallup World Poll apklausomis, kuriose respondentai vertina savo gyvenimą skalėje nuo 0 iki 10. Tačiau kai kurie kritikai pabrėžia, kad tokia metodologija gali nepakankamai atspindėti kultūrinius skirtumus laimės suvokime. Pavyzdžiui, kai kuriose kultūrose nėra įprasta atvirai reikšti pasitenkinimą, o kitose – priešingai, skatinama pozityvi išraiška.
Be to, skirtingose šalyse laimės samprata gali būti siejama su skirtingais aspektais. Rytų kultūrose dažnai pabrėžiama harmonija ir balansas, o Vakarų šalyse – asmeniniai pasiekimai ir saviraiška.
Laimės ekonomika: naujas požiūris į gerovę
Įdomu tai, kad vis daugiau ekonomistų ir politikos formuotojų pradeda pripažinti, jog tradiciniai ekonominiai rodikliai, tokie kaip BVP, nepakankamai atspindi tikrąją gyventojų gerovę. Butano karalystė dar 1970-aisiais pasiūlė „Bendrojo nacionalinio laimės indekso” (Gross National Happiness) koncepciją kaip alternatyvą BVP.
Šiandien daugelis šalių, įskaitant ir Lietuvą, pradeda integruoti laimės ir gerovės rodiklius į savo politikos formavimo procesus. Naujoji Zelandija 2019 metais pristatė pirmąjį „gerovės biudžetą”, kuriame finansavimo prioritetai buvo nustatomi atsižvelgiant ne tik į ekonominius, bet ir į socialinius bei aplinkosaugos rodiklius.
Ką galime pasimokyti iš laimingųjų?
Analizuojant laimingiausių šalių patirtį, išryškėja keletas bendrų bruožų, kurie galėtų būti naudingi ir Lietuvai. Pirma, stipri socialinės apsaugos sistema suteikia gyventojams saugumo jausmą ir sumažina nerimą dėl ateities. Antra, aukštas pasitikėjimo lygis tarp piliečių ir valdžios institucijų sukuria palankią aplinką bendradarbiavimui ir socialinei sanglaudai. Trečia, darbo ir asmeninio gyvenimo balansas yra vertinamas ir skatinamas politiniu lygmeniu.
Lietuvai, siekiančiai toliau kilti laimės reitinge, vertėtų atkreipti dėmesį į šiuos aspektus ir tęsti pradėtas reformas, ypač mažinant socialinę atskirtį, stiprinant sveikatos apsaugos sistemą ir skatinant pilietinį įsitraukimą.
Laimės kompasas: kur link sukame?
Laimės reitingai – tai ne tik skaičiai ir pozicijos, bet ir savotiškas veidrodis, atspindintis mūsų visuomenės prioritetus ir vertybes. Skandinavijos šalių sėkmė rodo, kad materialinė gerovė yra svarbi, tačiau ne mažiau reikšmingi ir kiti aspektai: bendruomeniškumas, pasitikėjimas, laisvė ir rūpestis vieni kitais.
Lietuvos kilimas reitinge liudija, kad judame teisinga kryptimi, tačiau dar turime kur tobulėti. Galbūt svarbiausia pamoka, kurią galime išmokti iš laimingųjų šalių, yra ta, kad laimė nėra tik asmeninis reikalas – tai kolektyvinis projektas, reikalaujantis visų mūsų pastangų kurti tokią visuomenę, kurioje kiekvienas galėtų jaustis vertinamas, saugus ir turintis galimybę realizuoti savo potencialą.
Kaip sakė vienas suomių sociologas: „Laimė nėra tikslas, kurį reikia pasiekti, o kelias, kuriuo reikia eiti kartu.” Šis kelias Lietuvoje jau prasidėjo, ir nuo mūsų visų priklauso, kur jis mus nuves.