Vilniaus lauko klasės: naujas požiūris į mokymąsi
Per pastaruosius trejus metus Vilniaus miesto ugdymo įstaigos įrengė daugiau nei 120 lauko klasių. Šios klasės suteikia galimybę mokiniams mokytis gryname ore, o tai ypač aktualu pandemijos metu, kai svarbu užtikrinti saugų atstumą ir gerą ventiliaciją.
Lauko klasės yra įrengtos įvairiose miesto vietose, įskaitant mokyklų kiemus ir parkus. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės duomenis, didžiausias lauko klasių skaičius – 15 – įrengtas Antakalnio rajone, kur mokyklos turi palankias gamtines sąlygas tokioms erdvėms kurti.
Iš kur kilo idėja?
Lauko klasių idėja nėra nauja – ji jau dešimtmečius sėkmingai taikoma Skandinavijos šalyse, ypač Suomijoje ir Švedijoje, kur mokymasis lauke yra įprastas nepriklausomai nuo oro sąlygų. Lietuvoje ši praktika pradėjo plisti 2020 m., kai COVID-19 pandemija privertė peržiūrėti tradicines mokymo erdves.
Vilniaus Žvėryno gimnazijos direktorė Daiva Žiurienė teigia: „Pradėjome nuo paprasčiausių suoliukų po medžiais, o dabar turime pilnai įrengtą lauko klasę su lenktomis, stogine ir net belaidžiu internetu. Mokiniai tiesiog dievina pamokas lauke – ypač biologijos ir geografijos.”
Kokia nauda mokiniams?
Tyrimai rodo, kad mokymasis lauke teikia įvairiopą naudą:
– Gerina mokinių koncentraciją ir dėmesio išlaikymą
– Mažina streso lygį ir nuovargį
– Skatina fizinį aktyvumą
– Stiprina imunitetą
– Ugdo ryšį su gamta ir ekologinį sąmoningumą
Vilniaus Balsių progimnazijos 7 klasės mokinys Matas pasakoja: „Matematikos pamoka lauke yra visai kitokia. Mes matuojame tikrus objektus, skaičiuojame medžių aukštį pagal šešėlius. Tai daug įdomiau nei tiesiog spręsti uždavinius iš vadovėlio.”
Finansavimas ir ateities planai
Lauko klasių įrengimui Vilniaus savivaldybė per 2020-2023 metus skyrė beveik 1,5 mln. eurų. Vienos klasės įrengimo kaštai svyruoja nuo 3 tūkst. eurų (paprasčiausioms konstrukcijoms) iki 25 tūkst. eurų (pilnai įrengtoms erdvėms su stogine, šildymo elementais žiemos sezonui ir technologine įranga).
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas yra pabrėžęs, kad savivaldybė ketina iki 2025 m. užtikrinti, jog kiekviena Vilniaus mokykla turėtų bent po vieną lauko klasę. Tam planuojama skirti papildomą 2 mln. eurų finansavimą.
Iššūkiai ir sprendimai
Nepaisant akivaizdžios naudos, lauko klasių plėtra susiduria ir su iššūkiais:
– Lietuvos klimato sąlygos riboja naudojimą šaltuoju metų laiku
– Reikalingas papildomas mokytojų pasirengimas vesti pamokas netradicinėje aplinkoje
– Technologijų integravimas lauko erdvėse
Sprendžiant šiuos iššūkius, kai kurios mokyklos įrengia pusiau atviras erdves su šildymo elementais, organizuoja mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursus ir diegia specialias lauko sąlygoms pritaikytas technologijas.
Po atviru dangumi: ne tik pamokos, bet ir naujas požiūris
Lauko klasių projektas Vilniuje jau peržengė paprastos infrastruktūros kūrimo ribas – jis keičia patį požiūrį į ugdymą. Mokytojai pastebi, kad klasėse, kurios reguliariai naudojasi lauko erdvėmis, gerėja ne tik akademiniai rezultatai, bet ir klasės mikroklimatas, mokinių tarpusavio santykiai.
„Kai išeiname į lauką, dingsta įprastos hierarchijos, klasė tampa labiau bendruomeniška,” – pastebi Vilniaus Gabijos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Lina Mickienė. „Čia nėra pirmo ar paskutinio suolo, visi yra vienodai įtraukti į procesą.”
Lauko klasės – tai ne tik atsakas į pandemiją ar trumpalaikė mada, bet ilgalaikė investicija į švietimo kokybę ir mokinių gerovę. Kai mokymasis persikelia po atviru dangumi, atveriamos durys ne tik grynam orui, bet ir naujoms idėjoms, atradimams bei ryšiui su aplinka, kurioje gyvename.