Pūkinei striukei po žiemos dažnai reikia ne stipraus skalbimo, o kruopštaus džiovinimo. Skalbkite ją švelnia programa su nedideliu kiekiu skysto skalbiklio, o džiovindami reguliariai pakratykite ir išpurenkite, kad užpildas nesuliptų į kietus gumulus. Didžiausia klaida – skalbti ją kaip paprastą megztinį ir palikti džiūti ant radiatoriaus ar pakabos.
Po žiemos striukė dažnai atrodo plokščia ne todėl, kad pūkai „susidėvėjo“, o todėl, kad juose liko drėgmės, kūno riebalų ar skalbiklio likučių. Tinkamai išskalbta ir visiškai išdžiovinta ji gali vėl tapti šilta bei puri.
Pirmiausia patikrinkite etiketę
Ne kiekviena pūkinė striukė prižiūrima vienodai. Gamintojo etiketėje nurodyta, ar drabužį galima skalbti skalbyklėje, kokią temperatūrą rinktis ir ar leidžiama jį džiovinti džiovyklėje. Jei nurodytas tik cheminis valymas, namų eksperimentai gali sugadinti audinį, impregnavimą arba užpildą.
Prieš skalbimą užsekite užtrauktukus, užlipinkite lipdukus ir ištuštinkite kišenes. Jei galima, nuimkite kailio apvadą. Striukę verta išversti į blogąją pusę – taip mažiau trinasi išorinis audinys ir jo danga.
Skalbiklio perteklius pūkams kenkia labiau nei atrodo
Pūkams netinka įprasti milteliai, balikliai ir audinių minkštiklis. Milteliai gali likti užpilde, o minkštiklis sulipina smulkius pūkelius ir mažina jų gebėjimą sulaikyti šiltą orą.
Geriausia rinktis skystą priemonę, skirtą pūkiniams ar jautriems audiniams, ir jos pilti mažiau nei skalbiant patalynę ar rankšluosčius. Jei tokios priemonės neturite, rinkitės nedidelį kiekį švelnaus skysto skalbiklio be minkštiklio. Papildomas skalavimas padeda išplauti priemonės likučius, dėl kurių striukė vėliau lieka apsunkusi ir sulipusi.
- Skalbkite vieną striukę, neperkraukite būgno.
- Rinkitės švelnią programą ir etiketėje leidžiamą temperatūrą.
- Naudokite mažą kiekį skysto skalbiklio.
- Neberkite miltelių ir nepilkite minkštiklio.
- Įjunkite papildomą skalavimą, jei skalbyklė tokią funkciją turi.
Purumas grįžta džiovinant, ne skalbiant
Išskalbta striukė gali atrodyti labai prastai: šlapias užpildas susirenka į atskiras vietas, o rankovės ir nugara atrodo lyg tuščios. Tai normalu, kol pūkai dar neišdžiūvę. Pavojingiausia šiame etape skubėti arba suspaustą striukę palikti gulėti drėgną.
Jeigu etiketė leidžia naudoti džiovyklę, rinkitės žemą temperatūrą. Į būgną galima įdėti kelis švarius džiovyklės ar teniso kamuoliukus: jie lengvai daužo striukę ir padeda išsklaidyti susikaupusius pūkų gumulus. Kamuoliukai turi būti švarūs, nepaliekantys dažų ar pūkelių ant audinio.
Jei džiovyklės nėra, striukę džiovinkite horizontaliai gerai vėdinamoje patalpoje, toliau nuo tiesioginio karščio. Kas kiek laiko ją apverskite, pakratykite ir pirštais atsargiai išminkykite sukibusius gumulėlius. Tai užtrunka, tačiau būtent šis darbas grąžina striukei tūrį.
Kada striukė jau sausa ir kada geriau neskubėti į spintą
Išorinis audinys gali būti sausas, nors užpildas siūlėse, gobtuve ar rankovių galuose dar drėgnas. Jei ten jaučiate vėsesnes, sunkesnes vietas arba užčiuopiate minkštus drėgnus gumuliukus, džiovinimą tęskite. Drėgmė, uždaryta spintoje, palieka nemalonų kvapą ir gali paskatinti pelėsį.
Visiškai išdžiūvusi striukė turi būti lengva, puri, be susikaupusių kietų plotų. Jos nelaikykite suspaustos vakuuminiame maiše – pūkams reikia erdvės. Pakabinta spintoje ar laisvai sudėta į kvėpuojantį medžiaginį maišą ji kitą sezoną pasitiks daug geresnės formos.
Nuo trijų dalykų priklauso, ar striukė vėl bus šilta ir puri: mažiau skalbiklio, jokio minkštiklio ir visiškai sausas užpildas.
