Skaudžios netekties akivaizdoje: bendruomenė atsisveikina su jauna siela
Po 11-metės Emilijos laidotuvių artimieji dalijasi savo skausmu ir prisiminimais apie ją. Ketvirtadienį įvykusioje atsisveikinimo ceremonijoje dalyvavo ne tik šeimos nariai, bet ir daugybė mergaitės klasės draugų, mokytojų bei bendruomenės narių.
Mergaitės sesuo Gabrielė sunkiai renka žodžius, apibūdindama netektį ir skausmą, kurį jaučia šeima. „Emilija buvo mūsų namų šviesa,” – pro ašaras sako ji. „Jos juokas pripildydavo kiekvieną kambarį. Dabar namuose taip tylu…”
Ji pasakoja apie sesers šypseną, gerumą ir tai, kaip ji visada stengėsi padėti kitiems. Pasak Gabrielės, Emilija niekada nepraeidavo pro žmogų, kuriam reikėjo pagalbos – ar tai būtų klasės draugas, nesuprantantis matematikos uždavinio, ar senelis, kuriam reikėjo pereiti gatvę.
Meninė siela ir didžios svajonės
Artimieji prisimena, kaip mergaitė mėgo piešti ir svajojo tapti menininke. Jos mokytoja Irena Kazlauskienė pasidalijo, kad Emilijos darbai jau buvo eksponuojami mokyklos parodose, o pernai ji laimėjo regioninį piešinių konkursą „Mano svajonių pasaulis”.
„Jos piešiniuose visada buvo tiek spalvų ir gyvybės,” – pasakoja mokytoja. „Emilija turėjo ypatingą gebėjimą perteikti emocijas popieriuje. Jos kūryboje atsispindėjo neįtikėtina vaizduotė ir jautrumas.”
Mergaitės kambaryje liko dešimtys piešinių – peizažai, portretai ir fantastiniai pasauliai, kuriuos ji sukūrė per savo trumpą, bet kūrybingą gyvenimą. Tėvai svarsto surengti jos darbų parodą, kad Emilijos talentas ir kūrybiškumas būtų įamžintas ir įkvėptų kitus vaikus.
Bendruomenės palaikymas
Šeima dėkoja visiems, kurie palaikė juos šiuo sunkiu metu, ir prašo gerbti jų privatumą, kad galėtų gedėti ramybėje. Per pastarąsias dienas jie sulaukė šimtų užuojautos žinučių, gėlių ir palaikymo ženklų iš visų miesto kampelių.
Mergaitės mokykla įsteigė atminimo kampelį, kur mokiniai gali palikti žinutes, piešinius ir prisiminimus apie savo draugę. Mokyklos direktorė pranešė, kad planuojama įsteigti Emilijos vardo stipendiją, kuri kasmet bus skiriama mokiniui, pasižyminčiam kūrybiškumu ir gerumu – savybėmis, kurios taip ryškiai spindėjo mergaitės gyvenime.
Šviesa, kuri niekada neužges
Mergaitės netektis sukrėtė ne tik šeimą, bet ir visą bendruomenę, kuri susivienijo, kad parodytų savo paramą ir užuojautą. Sekmadienį miesto aikštėje įvyks atminimo vakaras, kurio metu bus uždegtos žvakutės ir paleisti į dangų balti balionai – Emilijos mėgstamiausia spalva.
Nors Emilijos gyvybė užgeso per anksti, jos palikimas gyvuoja jos artimųjų širdyse ir darbuose. Kaip pasakė jos tėtis paskutiniame atsisveikinime: „Mūsų mažoji menininkė dabar tapo angelų paveikslus.” Galbūt didžiausias jos kūrinys – tai meilė ir šviesa, kurią ji įžiebė kiekviename sutiktame žmoguje, primindama mums visiems, kad net trumpas gyvenimas gali palikti neišdildomą pėdsaką pasaulyje.