Lietuvoje dažnai susiduriame su problema, kad žmonės nemoka atvirai ir efektyviai bendrauti. Tai ypač pastebima viešajame diskurse, kur dažnai trūksta konstruktyvios kritikos ir gebėjimo išklausyti kitą nuomonę. Ši problema kyla dėl kelių priežasčių.
Pirma, mūsų švietimo sistema nepakankamai skiria dėmesio komunikacijos įgūdžių ugdymui. Mokyklose dažniausiai akcentuojamas faktų mokymasis, o ne gebėjimas argumentuoti ar diskutuoti. Dėl to daugelis žmonių užaugę nesijaučia užtikrinti savo gebėjimu išreikšti mintis ar dalyvauti diskusijose.
Antra, kultūriniai veiksniai taip pat turi įtakos. Lietuvoje vis dar gajus požiūris, kad geriau tylėti, nei išsakyti savo nuomonę, ypač jei ji gali sukelti konfliktą. Tai lemia, kad daugelis žmonių vengia atvirų diskusijų, bijodami būti nesuprasti ar atstumti.
Trečia, viešoji erdvė dažnai užpildyta neigiamomis emocijomis ir asmeniniais išpuoliais, o ne konstruktyvia kritika. Tai atgraso žmones nuo dalyvavimo diskusijose, nes jie nenori tapti puolimo objektais.
Norint pakeisti šią situaciją, būtina skatinti atvirą ir pagarbią komunikaciją. Tai galima pasiekti per švietimą, mokant vaikus ir jaunimą ne tik klausytis, bet ir išsakyti savo nuomonę, argumentuoti ir priimti kitų nuomones. Taip pat svarbu skatinti viešąsias diskusijas, kuriose būtų gerbiama kiekvieno dalyvio nuomonė ir siekiama konstruktyvaus dialogo.
Tik ugdydami šiuos įgūdžius galime tikėtis, kad Lietuvoje atsiras daugiau žmonių, gebančių efektyviai bendrauti ir prisidėti prie visuomenės gerovės.