Priklausomybės ligų gydymo revoliucija Lietuvoje
Lietuvoje vyksta reikšmingi pokyčiai priklausomybės ligų gydymo srityje. Sveikatos apsaugos sistema siekia efektyviau spręsti priklausomybės problemas, įtraukiant naujus gydymo metodus ir didinant paslaugų prieinamumą. Šie pokyčiai yra svarbūs, siekiant padėti žmonėms, kenčiantiems nuo priklausomybių, grįžti į visavertį gyvenimą.
Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje atidaryta 15 naujų žemo slenksčio kabinetų, kurie teikia pagalbą priklausomybėmis sergantiems asmenims. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2023 metais priklausomybių konsultantų paslaugomis pasinaudojo beveik 5000 žmonių – tai 30% daugiau nei 2021 metais.
Ypač svarbu paminėti, kad Lietuvoje pradėta taikyti pakaitinė terapija metadonu ir buprenorfinu, kuri padeda opioidų priklausomybe sergantiems žmonėms. Šiuo metu tokią terapiją gauna apie 1200 pacientų. Taip pat pradėta diegti psichosocialinės reabilitacijos programas, kurios padeda žmonėms ne tik įveikti priklausomybę, bet ir integruotis į visuomenę.
Respublikinio priklausomybės ligų centro vadovas dr. Emilis Subata pabrėžia: „Mūsų tikslas – sukurti sistemą, kuri būtų prieinama visiems, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ar socialinės padėties. Kiekvienas žmogus nusipelno gauti kokybišką pagalbą.”
Menininkės Dirsytės performansas – veidrodis visuomenei
Tuo tarpu menininkė Dirsytė pristatė naują performansą, kuris sulaukė didelio visuomenės dėmesio. Jos kūryba dažnai nagrinėja socialines temas ir skatina diskusijas apie aktualias problemas. Šis performansas nebuvo išimtis, jis iškalbingai atspindėjo šiuolaikinės visuomenės iššūkius ir kvietė žiūrovus susimąstyti apie savo vaidmenį juose.
Šiuolaikinio meno centre Vilniuje pristatytas Dirsytės performansas „Nematomos grandys” tyrinėjo priklausomybių ir socialinių ryšių temas. Menininkė šešias valandas trukusiame performanse sukūrė erdvę, kurioje žiūrovai tapo dalyviais, privalėjusiais priimti sprendimus, susijusius su pagalbos teikimu kitiems.
Meno kritikė Jurga Juodytė apie performansą rašė: „Dirsytė meistriškai įtraukia žiūrovus į nepatogią padėtį, verčiančią juos susidurti su savo pačių prietarais ir baimėmis. Tai ne tik menas – tai socialinis eksperimentas, kuris palieka gilų pėdsaką.”
Pati menininkė teigia, kad šį darbą įkvėpė jos asmeninė patirtis dirbant su priklausomybę turinčiais asmenimis savanorystės programoje. „Norėjau parodyti, kad riba tarp ‘mūsų’ ir ‘jų’ yra daug plonesnė nei daugelis įsivaizduoja,” – sakė Dirsytė interviu kultūros žurnalui „Krantai”.
Menas ir medicina: netikėta sąjunga pokyčiams
Abi šios temos atspindi visuomenės pastangas spręsti sudėtingas problemas ir skatinti pokyčius, kurie gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį. Priklausomybės ligų gydymo pokyčiai ir meniniai pasirodymai, kaip Dirsytės performansas, yra svarbūs žingsniai siekiant geresnės ateities.
Įdomu tai, kad šios dvi, iš pirmo žvilgsnio skirtingos sritys, pradeda rasti sąlyčio taškų. Vilniaus priklausomybės ligų centre neseniai pradėta taikyti meno terapija, kurioje pacientai gali išreikšti savo patirtis per kūrybą. Tyrimai rodo, kad toks metodas gali sumažinti atkryčio riziką 15-20%.
Psichologė dr. Aistė Pranckevičienė pastebi: „Kai medicina ir menas sujungia jėgas, atsiranda naujų galimybių pasiekti tuos, kuriems tradiciniai metodai nepadeda. Menas suteikia balsą tiems, kurie dažnai lieka neišgirsti.”
Galbūt tai ženklas, kad Lietuvos visuomenė bręsta – nuo problemų slėpimo pereinama prie atviro jų sprendimo, pasitelkiant tiek mokslu pagrįstus metodus, tiek kūrybinę išraišką. Šiame kelyje svarbus kiekvienas žingsnis – ar tai būtų naujas gydymo kabinetas atokiame miestelyje, ar provokuojantis performansas sostinės galerijoje.