Politinė kova dėl nekilnojamojo turto mokesčio įkaista
Lietuvos politinėje arenoje vėl kyla aistros dėl nekilnojamojo turto mokesčio. Šį kartą diskusijos centre atsidūrė Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis ir Laurynas Kasčiūnas. Žemaitaitis, žinomas dėl savo aštrių pasisakymų, viešai kritikavo Kasčiūną dėl jo pozicijos šiuo klausimu, teigdamas, kad siūlomi mokesčiai yra neproporcingi ir nesąžiningi vidutiniam Lietuvos gyventojui.
Kasčiūnas, savo ruožtu, gynė siūlomus pakeitimus, pabrėždamas, kad jie yra būtini siekiant užtikrinti teisingesnę mokesčių sistemą ir sumažinti socialinę nelygybę. Jis teigė, kad dabartinė sistema yra pasenusi ir neatitinka šiuolaikinių ekonominių realijų, todėl būtina ją reformuoti.
Istorinis kontekstas ir nauji pasiūlymai
Diskusijos dėl nekilnojamojo turto mokesčio Lietuvoje vyksta jau ne vienerius metus, tačiau pastaruoju metu jos įgavo naują pagreitį. Viena iš pagrindinių priežasčių yra augančios nekilnojamojo turto kainos, kurios kelia susirūpinimą tiek politikams, tiek visuomenei. Kritikai teigia, kad dabartinė mokesčių sistema neskatina efektyvaus turto naudojimo ir prisideda prie spekuliacijų rinkoje.
Remiantis Registrų centro duomenimis, vien per 2022 metus butų kainos Vilniuje išaugo vidutiniškai 15,8%, o Kaune – 12,3%. Šis spartus kainų augimas dar labiau pagilino diskusiją apie tai, ar dabartinė NT mokesčio sistema yra teisinga.
Naujausiame pasiūlyme, kurį palaiko Kasčiūnas, numatoma sumažinti neapmokestinamą NT vertės ribą nuo 150 000 iki 100 000 eurų, taip pat siūloma įvesti progresinę mokesčio sistemą, kur turto savininkai, turintys daugiau nekilnojamojo turto, mokėtų didesnį procentą. Šiuo metu galiojantis įstatymas numato vienodą 0,5% tarifą nuo turto vertės, viršijančios neapmokestinamą minimumą.
Politinės pozicijos ir argumentai
Žemaitaitis ir Kasčiūnas, atstovaudami skirtingas politines jėgas, dažnai susikerta nuomonėmis įvairiais klausimais, tačiau šį kartą jų nesutarimai ypač išryškėjo. Žemaitaitis kaltina Kasčiūną, kad pastarasis neatsižvelgia į paprastų žmonių interesus, o Kasčiūnas atsako, kad Žemaitaitis manipuliuoja faktais ir siekia politinių dividendų.
„Siūlomas mokestis smogtų ne turtingiesiems, o vidutines pajamas gaunantiems lietuviams, ypač didmiesčiuose, kur būsto kainos ir taip neįkandamos,” – teigė Žemaitaitis neseniai vykusioje spaudos konferencijoje. Jis taip pat pabrėžė, kad žmonės jau sumokėjo mokesčius įsigydami nekilnojamąjį turtą, todėl papildomas apmokestinimas būtų „dvigubas mokesčių ėmimas”.
Kasčiūnas savo poziciją grindžia socialinio teisingumo argumentais: „Šiuo metu turime situaciją, kai didelį turtą valdantys asmenys moka neproporcingai mažus mokesčius, palyginti su jų turto verte. Mūsų siūloma reforma padėtų teisingiau paskirstyti mokestinę naštą.” Jis taip pat priminė, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių, kur NT mokestis yra toks žemas ir taikomas tik ribotai gyventojų daliai.
Ekonomistų nuomonės šiuo klausimu taip pat išsiskiria. Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Romas Lazutka pritaria mokesčio reformai, teigdamas, kad tai padėtų sumažinti turto nelygybę. Tuo tarpu Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai įspėja, kad didesni mokesčiai gali sumažinti investicijas į NT sektorių ir ilgainiui padidinti būsto nuomos kainas.
Tarptautinė patirtis ir Lietuvos kontekstas
Daugelyje Europos šalių nekilnojamojo turto mokesčiai yra įprasta praktika. Pavyzdžiui, Danijoje NT mokestis sudaro apie 1-3% nuo turto vertės, Prancūzijoje – 0,2-1,5%, priklausomai nuo regiono. Tuo tarpu Estijoje, kaip ir Lietuvoje, taikoma ribota NT mokesčio sistema, tačiau jie apmokestina žemę, o ne pastatus.
Lietuvos atveju, NT mokesčio reforma taip pat siejama su savivaldybių finansiniu savarankiškumu. Šiuo metu savivaldybės turi ribotą galimybę formuoti savo biudžetus, o didesni NT mokesčiai galėtų suteikti joms daugiau finansinių išteklių.
Finansų ministerijos skaičiavimais, siūloma reforma į valstybės biudžetą papildomai atneštų apie 60-80 milijonų eurų per metus. Šios lėšos galėtų būti nukreiptos į socialines programas, infrastruktūros plėtrą ar švietimą.
Kas laukia toliau?
Ši diskusija atspindi platesnį politinį kontekstą Lietuvoje, kur mokesčių reforma yra viena iš svarbiausių temų. Nors abi pusės sutinka, kad pokyčiai yra būtini, jų vizijos, kaip tai turėtų būti įgyvendinta, smarkiai skiriasi. Tai rodo, kad artimiausiu metu šis klausimas išliks aktualus ir toliau kels aistras tiek politinėje arenoje, tiek visuomenėje.
Tarp politinių ambicijų ir ekonominės realybės
Nekilnojamojo turto mokesčio reforma Lietuvoje tapo ne tik ekonominiu, bet ir politiniu klausimu, atspindinčiu gilesnį vertybinį susiskaldymą. Viena vertus, turime socialinio teisingumo siekį ir norą sukurti tvaresnę mokesčių sistemą, kita vertus – susirūpinimą dėl vidutinės klasės finansinės naštos ir nuosavybės teisių apsaugos. Šioje diskusijoje nėra lengvų atsakymų, tačiau akivaizdu, kad bet koks sprendimas turės ilgalaikes pasekmes ne tik valstybės biudžetui, bet ir Lietuvos gyventojų gerovei.
Žemaitaičio ir Kasčiūno konfrontacija simbolizuoja šį sudėtingą balansavimą tarp skirtingų interesų. Artėjant Seimo rinkimams, tikėtina, kad ši tema taps vienu iš kertinių politinių debatų akcentų, o rinkėjai turės galimybę išreikšti savo poziciją ne tik žodžiais, bet ir balsais.