Seimo narės Laimos Mogenienės siūlymas nekeisti minimalaus vienuoliktokų skaičiaus klasėse, tačiau numatyti galimas išimtis, atspindi aktualią problemą Lietuvos švietimo sistemoje. Šiuo metu galiojančios taisyklės, reikalaujančios, kad vienuoliktokų klasėje būtų ne mažiau kaip 21 mokinys, dažnai tampa iššūkiu mažesnėms mokykloms, ypač regionuose, kur demografiniai pokyčiai lemia mažėjantį mokinių skaičių.
Mogenienės siūlymas leisti savivaldybėms pačioms spręsti dėl mažesnio mokinių skaičiaus, jei tam yra objektyvios priežastys, gali būti svarbus žingsnis siekiant išlaikyti švietimo prieinamumą visoje šalyje. Tai ypač aktualu mažesniuose miesteliuose ir kaimuose, kur mokyklos dažnai tampa bendruomenės centrais. Išlaikant mokyklas šiose vietovėse, ne tik užtikrinamas švietimo prieinamumas, bet ir išsaugomos darbo vietos mokytojams, kas yra svarbu vietos ekonomikai.
Švietimo ekspertai, palaikantys mažesnių klasių idėją, pabrėžia, kad tokia praktika gali pagerinti mokymo kokybę. Mažesnėse klasėse mokytojai gali skirti daugiau individualaus dėmesio kiekvienam mokiniui, kas gali padėti geriau atsižvelgti į jų poreikius ir gebėjimus. Tai ypač svarbu mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, kurie gali reikalauti daugiau dėmesio ir pagalbos.
Tačiau yra ir skeptikų, kurie mano, kad mažesnės klasės gali padidinti švietimo sistemos išlaidas. Didesnis mokytojų skaičius ir papildoma infrastruktūra gali reikalauti daugiau finansinių išteklių, kurių savivaldybės gali neturėti. Be to, kyla klausimas, kaip užtikrinti, kad mažesnės klasės iš tiesų pagerintų mokymo kokybę, o ne taptų tik papildoma našta švietimo biudžetui.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kol kas nepateikusi oficialios pozicijos, turės atidžiai apsvarstyti šį siūlymą, atsižvelgdama į įvairius aspektus, įskaitant finansinius, socialinius ir pedagoginius. Savivaldybių atstovų palaikymas rodo, kad vietos valdžios institucijos yra pasirengusios prisiimti atsakomybę ir prisitaikyti prie vietos poreikių, tačiau tam reikės aiškių gairių ir paramos iš centrinės valdžios.
Ateityje, jei šis siūlymas bus priimtas, jis gali tapti pavyzdžiu, kaip lankstumas ir vietos savivaldos įtraukimas gali padėti spręsti švietimo iššūkius, susijusius su demografiniais pokyčiais ir regionine nelygybe. Tai taip pat gali paskatinti platesnę diskusiją apie švietimo sistemos reformą Lietuvoje, siekiant užtikrinti, kad ji atitiktų visų mokinių poreikius, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.