Lietuvos vadovas išvyko atiduoti pagarbą popiežiui Pranciškui
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene išvyko į Romą, kur dalyvaus popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse. Ši kelionė yra svarbi ne tik dėl pagarbos atidavimo velioniui popiežiui, bet ir dėl galimybės susitikti su kitais pasaulio lyderiais, kurie taip pat dalyvaus ceremonijoje. Prezidentas Nausėda pabrėžė, kad popiežius Pranciškus buvo svarbi figūra ne tik religiniame, bet ir politiniame pasaulyje, skatinęs dialogą ir taiką tarp tautų.
Istorinė ceremonija Vatikane
Laidotuvės vyks Vatikane, kur susirinks daugybė tikinčiųjų ir aukštų svečių iš viso pasaulio. Prezidento vizitas taip pat yra proga sustiprinti Lietuvos ir Vatikano santykius, kurie yra grindžiami abipuse pagarba ir bendradarbiavimu įvairiose srityse.
Popiežius Pranciškus, kurio tikrasis vardas Jorge Mario Bergoglio, mirė sulaukęs 88 metų amžiaus po trumpos kovos su plaučių uždegimu. Jis buvo pirmasis popiežius iš Pietų Amerikos ir pirmasis jėzuitų ordino narys, užėmęs Šventojo Sosto sostą. Per savo 11 metų pontifikatą jis buvo žinomas dėl savo paprastumo, kuklaus gyvenimo būdo ir pastangų reformuoti Bažnyčią.
Lietuvos ir Vatikano santykių reikšmė
Prezidento Nausėdos dalyvavimas laidotuvėse pabrėžia ypatingą Lietuvos ir Vatikano ryšį. 2018 metais popiežius Pranciškus lankėsi Lietuvoje, kur susitiko su tikinčiaisiais ir valstybės vadovais. Šis vizitas buvo reikšmingas įvykis Lietuvos katalikams, kurie sudaro apie 77% šalies gyventojų.
„Popiežiaus Pranciškaus apsilankymas Lietuvoje buvo nepaprastai svarbus mūsų šaliai ir visiems tikintiesiems. Jo žinia apie gailestingumą, taiką ir rūpinimąsi silpnaisiais rado atgarsį mūsų visuomenėje”, – prieš išvykdamas pareiškė G. Nausėda.
Diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos ir Šventojo Sosto buvo atkurti 1991 metais, Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Per šiuos dešimtmečius šalys plėtojo bendradarbiavimą ne tik religijos, bet ir kultūros, švietimo bei humanitarinėje srityse.
Pasaulio lyderių susiėjimas
Popiežiaus laidotuvėse dalyvaus daugiau nei 100 valstybių ir vyriausybių vadovų, tarp jų JAV prezidentas Joe Bidenas, Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macronas, Vokietijos kancleris Olaf Scholz ir daugelis kitų. Tai suteikia prezidentui Nausėdai galimybę surengti trumpus dvišalius susitikimus su kolegomis ir aptarti aktualius tarptautinius klausimus.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos šaltiniai teigia, kad jau suplanuoti keli neformalūs pokalbiai su Europos Sąjungos partneriais. Šiuose susitikimuose gali būti aptarti tokie klausimai kaip saugumas regione, santykiai su Rusija ir Baltarusija bei ES rytinės politikos perspektyvos.
Atsisveikinimo akordai: ko tikėtis toliau?
Popiežiaus Pranciškaus netektis žymi svarbų laikotarpį Katalikų Bažnyčios istorijoje. Po laidotuvių prasidės konklavos procesas, kurio metu kardinolai rinks naują popiežių. Šis procesas paprastai trunka kelias dienas ar savaites ir yra apgaubtas tradicijomis bei slaptumu.
Lietuvai, kaip katalikiškai šaliai, naujojo popiežiaus išrinkimas taip pat turės reikšmės. Prezidento Nausėdos dalyvavimas laidotuvėse ne tik pagerbia velionio popiežiaus atminimą, bet ir parodo Lietuvos pasirengimą toliau puoselėti santykius su Vatikanu, nepriklausomai nuo to, kas taps naujuoju Katalikų Bažnyčios vadovu.
Nors popiežiaus Pranciškaus era baigėsi, jo palikimas – paprastumas, gailestingumas ir dialogas – išliks kaip svarbus orientyras tiek tikintiesiems, tiek pasaulio lyderiams. Lietuvos ir Vatikano santykiai, pastatyti ant tvirto istorinio ir kultūrinio pagrindo, neabejotinai išliks stiprūs ir ateinančiais dešimtmečiais, o šios laidotuvės taps dar vienu svarbiu puslapiu bendros istorijos knygoje.