Lietuvos ir Kinijos santykių atkūrimo perspektyvos
Lietuvos prezidentūra teigia, kad iki tam tikros ribos įmanoma atkurti santykius su Kinija, tačiau tai priklauso nuo abiejų šalių pastangų ir noro bendradarbiauti. Pastaruoju metu Lietuvos ir Kinijos santykiai buvo įtempti dėl įvairių politinių ir ekonominių nesutarimų. Prezidentūra pabrėžia, kad dialogas ir diplomatija yra pagrindiniai įrankiai, siekiant spręsti nesutarimus ir atkurti pasitikėjimą tarp šalių.
Santykių įtampos priežastys
Lietuvos ir Kinijos santykiai ypač pablogėjo 2021 metais, kai Lietuva leido Taivanui atidaryti atstovybę Vilniuje su pavadinimu „Taivano”, o ne įprastai naudojamu „Taipėjaus” vardu. Šis sprendimas sukėlė griežtą Pekino reakciją – Kinija atšaukė savo ambasadorių iš Lietuvos, sumažino diplomatinių santykių lygį ir pradėjo taikyti neoficialias ekonomines sankcijas.
Kinijos valdžia, vadovaujama prezidento Xi Jinpingo, Taivaną laiko neatsiejama Kinijos teritorijos dalimi ir bet kokį tarptautinį Taivano pripažinimą vertina kaip kišimąsi į vidaus reikalus. Tuo tarpu Lietuva, ypač buvusios Šimonytės vyriausybės kadencijos metu, siekė formuoti vertybėmis grįstą užsienio politiką, pabrėžiant demokratijos ir žmogaus teisių svarbą.
Lietuva siekia išlaikyti subalansuotą užsienio politiką, kuri leistų plėtoti santykius su įvairiomis pasaulio valstybėmis, įskaitant Kiniją. Tačiau svarbu, kad šie santykiai būtų grindžiami abipuse pagarba ir tarptautinių normų laikymusi. Prezidentūra taip pat pažymi, kad Lietuva yra pasirengusi bendradarbiauti su Kinija įvairiose srityse, jei bus užtikrintas abipusis interesas ir nauda.
Ekonominės pasekmės
Santykių pablogėjimas turėjo apčiuopiamų ekonominių pasekmių. Lietuvos eksportuotojai susidūrė su sunkumais Kinijos rinkoje – prekių siuntų sulaikymu muitinėje, atšauktais užsakymais ir kitomis neoficialiomis kliūtimis. 2022 metais Lietuvos eksportas į Kiniją sumažėjo net 80 procentų, lyginant su ankstesniais metais.
Europos Sąjunga inicijavo bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) prieš Kiniją dėl diskriminacinių veiksmų Lietuvos atžvilgiu. Tačiau toks teisinis procesas paprastai užtrunka kelerius metus ir negarantuoja greito situacijos sprendimo.
Vis dėlto, atkurti santykius su Kinija nėra lengva užduotis, nes tam reikia laiko ir pastangų iš abiejų pusių. Lietuvos valdžia yra pasirengusi ieškoti kompromisų ir sprendimų, kurie leistų atkurti pasitikėjimą ir bendradarbiavimą su Kinija, tačiau tai turi būti daroma atsakingai ir nuosekliai.
Naujos diplomatinės iniciatyvos
Prezidento Gitano Nausėdos administracija pastaruoju metu signalizuoja apie norą ieškoti pragmatiškesnio požiūrio į santykius su Kinija. Užsienio reikalų ministerijos atstovai neseniai dalyvavo keliuose regioniniuose forumuose, kur įvyko neformalūs kontaktai su Kinijos diplomatais.
Europos Sąjungos kontekste Lietuva taip pat siekia subalansuoto požiūrio į santykius su Kinija, kurį ES vadina „sistemine konkurencija, ekonomine partneryste ir strateginiu varžovu”. Šis trijų dimensijų požiūris atspindi sudėtingą ES ir Kinijos santykių pobūdį, kuriame derinami ekonominiai interesai ir vertybiniai skirtumai.
Diplomatinis šachmatų žaidimas
Santykių su Kinija atkūrimas primena sudėtingą šachmatų žaidimą, kuriame kiekvienas ėjimas turi ilgalaikes pasekmes. Lietuva, būdama maža valstybė, turi sumaniai derinti savo vertybinius principus su pragmatiniais ekonominiais interesais. Kinija, kaip antra pagal dydį pasaulio ekonomika ir auganti geopolitinė galia, išlieka svarbi partnerė daugeliui Europos valstybių.
Prezidentūros išsakyta pozicija, kad santykių atkūrimas „įmanomas iki tam tikros ribos”, rodo realistinį požiūrį – tikėtina, kad grįžimo prie ankstesnio bendradarbiavimo lygio artimiausiu metu nebus, tačiau laipsniško santykių gerinimo galimybė išlieka atvira. Šiame kontekste ypač svarbus tampa Europos Sąjungos vaidmuo, nes kolektyvinė ES pozicija suteikia Lietuvai didesnį svorį derybose su ekonomine supervalstybe.
Tiek Lietuvai, tiek Kinijai teks nueiti ilgą kelią, kad būtų atkurtas abipusis pasitikėjimas. Tačiau istorija rodo, kad ir sudėtingiausi diplomatiniai konfliktai galiausiai randa sprendimus, kai abi pusės pripažįsta, jog bendradarbiavimas, net ir su kompromisais, yra naudingesnis nei konfrontacija.