Kremliaus propagandos mašina nukreipta į Lietuvą prieš Pergalės dieną
Prieš gegužės 9-ąją, kuri Rusijoje minima kaip Pergalės diena, buvo pastebėtas žymus Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos dėmesio padidėjimas Lietuvai. Tyrimas atskleidė, kad šis dėmesys buvo susijęs su įvairiais propagandiniais naratyvais, siekiančiais diskredituoti Lietuvą ir jos politiką.
Propagandos kampanijos intensyvumas ir tikslai
Analizuojant Kremliaus žiniasklaidos turinį, buvo pastebėta, kad Lietuva dažnai vaizduojama kaip priešiška valstybė, kuri neva kelia grėsmę Rusijai ir jos interesams. Tokie naratyvai dažnai naudojami siekiant pateisinti Rusijos veiksmus tarptautinėje arenoje ir stiprinti vidaus auditorijos palaikymą.
Remiantis NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro duomenimis, vien per paskutines dvi savaites prieš gegužės 9-ąją Rusijos valstybiniai kanalai ir jų kontroliuojamos interneto svetainės paskelbė virš 120 straipsnių, kuriuose minima Lietuva negatyviame kontekste. Šiuose straipsniuose dažniausiai kartojami naratyvai apie tariamą „rusofobiją”, „nacizmo atgimimą” ir „istorijos perrašymą”.
Pagrindiniai propagandos taikiniai
Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida ypač akcentavo kelis pagrindinius momentus:
- Lietuvos sprendimą uždrausti Georgijaus juostelę viešose vietose
- Sovietinių paminklų perkėlimą ar nugriovimą
- Lietuvos paramą Ukrainai
- Tariamą „rusų mažumos persekiojimą”
Pavyzdžiui, Rusijos kanalo „Pervyj kanal” laidoje buvo teigiama, kad „Lietuvoje vykdomas sisteminis rusų kultūros naikinimas”, nors jokių faktinių įrodymų nepateikta. Tuo tarpu „Rossija 24” kanalas transliavo reportažą, kuriame Lietuvos valdžios institucijų sprendimai buvo prilyginami „nacistinėms praktikoms”.
Ekspertų vertinimas
Ekspertai pažymi, kad tokia informacinė kampanija nėra naujiena, tačiau jos intensyvumas prieš gegužės 9-ąją rodo, kad Kremliaus žiniasklaida siekia išnaudoti šią datą, kad sustiprintų savo propagandinius tikslus. Tai taip pat gali būti susiję su pastaruoju metu padidėjusiu įtampų tarp Rusijos ir Vakarų šalių kontekstu.
„Šiemet matome ypač koordinuotą ir intensyvią kampaniją, kuri siekia ne tik diskredituoti Lietuvą, bet ir formuoti Rusijos gyventojų nuomonę apie visą Baltijos regioną kaip grėsmę”, – teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas dr. Nerijus Maliukevičius.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, šiemet Rusijos propagandos intensyvumas išaugo beveik 40% lyginant su praėjusiais metais. Tai siejama su Rusijos siekiu mobilizuoti vidaus auditoriją tęstiniam karui Ukrainoje ir formuoti „apsuptos tvirtovės” mentalitetą.
Visuomenės atsparumo stiprinimas
Lietuvos institucijos ir ekspertai ragina visuomenę būti budriems ir kritiškai vertinti informaciją, gaunamą iš nepatikimų šaltinių, ypač tokių, kurie yra žinomi dėl savo propagandinės veiklos. Taip pat pabrėžiama, kad svarbu stiprinti visuomenės atsparumą dezinformacijai ir skatinti kritinį mąstymą.
Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su Kultūros ministerija pradėjo kampaniją „Atpažink melą”, kurios metu pateikiami konkretūs patarimai, kaip atpažinti melagingą informaciją ir propagandą. Kampanijos metu taip pat pristatomi įrankiai, padedantys patikrinti informacijos šaltinius ir faktus.
Informacinio karo frontas – ne mažiau svarbus
Informacinis karas tarp Rusijos ir Vakarų valstybių įgauna vis didesnį mastą. Gegužės 9-osios minėjimas Rusijoje jau seniai tapo ne tik istorinės atminties diena, bet ir galingu propagandos įrankiu, leidžiančiu manipuliuoti istorija ir formuoti dabartinę politinę darbotvarkę.
Stebint šiuos procesus, tampa aišku, kad informacinė gynyba šiandien yra ne mažiau svarbi nei fizinė. Kremliaus propagandos mašina veikia sistemingai ir nuosekliai, todėl atsakas į ją turi būti ne mažiau strategiškas. Kritinis mąstymas, medijų raštingumas ir gebėjimas atskirti faktus nuo manipuliacijos tampa esminiais įgūdžiais kiekvienam piliečiui. Galiausiai, kova už tiesą informacinėje erdvėje yra kova už demokratiją ir laisvą visuomenę – vertybės, kurias Lietuva pasirinko ginti ne tik žodžiais, bet ir veiksmais.