Profesinės mokyklos atveria duris lankytojams: alternatyva universitetiniam kelui
Profesinės mokyklos Lietuvoje atveria duris lankytojams, siekdamos pritraukti daugiau mokinių ir parodyti, kokias galimybes jos siūlo. Šios mokyklos dažnai susiduria su iššūkiais pritraukiant naujus mokinius, nes daugelis jaunuolių renkasi universitetinį išsilavinimą. Tačiau profesinės mokyklos siūlo praktinį mokymą, kuris gali būti labai naudingas darbo rinkoje.
Remiantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, 2022-2023 mokslo metais profesinėse mokyklose mokėsi apie 32 tūkst. mokinių, o tai sudaro vos 12% visų vidurinį išsilavinimą įgijusių jaunuolių. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis siekia apie 29%. Ši statistika aiškiai rodo, kad Lietuva vis dar atsilieka nuo kitų ES šalių pagal profesinio mokymo populiarumą.
Dvyliktokų iššūkiai
Tuo tarpu dvyliktokai tęsia pradėtą iššūkį, siekdami gerai pasiruošti baigiamiesiems egzaminams. Šis laikotarpis jiems yra labai svarbus, nes nuo egzaminų rezultatų priklauso jų galimybės įstoti į norimas aukštąsias mokyklas. Mokyklos ir mokytojai stengiasi suteikti visą reikiamą pagalbą ir palaikymą, kad mokiniai galėtų pasiekti geriausius rezultatus.
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, 2023 metais valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą išlaikė 89,4% abiturientų, o matematikos – 82,7%. Šie skaičiai rodo, kad egzaminai išlieka rimtu iššūkiu daugeliui mokinių, o tai dar labiau didina spaudimą siekiant aukštų rezultatų.
Profesinio mokymo privalumai
Profesinės mokyklos taip pat stengiasi parodyti, kad jų siūlomos programos yra ne mažiau vertingos nei universitetinės studijos. Jos siūlo įvairias specialybes, kurios yra paklausios darbo rinkoje, ir suteikia galimybę greitai įgyti praktinių įgūdžių. Be to, profesinės mokyklos dažnai bendradarbiauja su įmonėmis, kurios suteikia mokiniams galimybę atlikti praktiką ir įgyti realios darbo patirties.
Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktorius Mindaugas Černius pabrėžia: „Mūsų absolventai dažnai įsidarbina dar nebaigę mokslų. Šiuo metu ypač paklausūs IT specialistai, statybininkai, virėjai, automechanikai – šių profesijų atstovams darbdaviai siūlo konkurencingus atlyginimus, kurie kartais viršija net kai kurių universitetų absolventų pradines algas.”
Kauno technikos profesinio mokymo centras neseniai pasirašė bendradarbiavimo sutartis su 15 didžiausių regiono įmonių, kurios ne tik priima mokinius praktikai, bet ir skiria stipendijas gabiems mokiniams, o vėliau pasiūlo darbo vietas.
Naujos iniciatyvos ir programos
Pastaruoju metu profesinės mokyklos aktyviai atnaujina savo programas, atsižvelgdamos į darbo rinkos pokyčius. Pavyzdžiui, Klaipėdos laivininkų mokykla pradėjo siūlyti atsinaujinančios energetikos specialistų programą, orientuotą į jūrinių vėjo elektrinių aptarnavimą – sritį, kuri Lietuvoje tik pradeda vystytis, bet jau dabar jaučiamas specialistų trūkumas.
Profesinio mokymo įstaigos taip pat vis dažniau siūlo modulines programas, kurios leidžia mokiniams įgyti konkrečias kompetencijas per trumpesnį laiką. Tai ypač patrauklu suaugusiems, kurie nori persikvalifikuoti arba įgyti papildomų įgūdžių nenutraukdami darbo.
Praktika vietoj teorijos: darbo rinkos realijos
Šios iniciatyvos tikslas yra parodyti, kad profesinis mokymas gali būti puiki alternatyva tradiciniam universitetiniam išsilavinimui, ypač tiems, kurie nori greitai pradėti dirbti ir įgyti praktinių įgūdžių. Profesinės mokyklos tikisi, kad atvirų durų dienos padės pritraukti daugiau mokinių ir pakeisti visuomenės požiūrį į profesinį mokymą.
Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu trūksta apie 30 tūkst. kvalifikuotų darbininkų. Darbdaviai vis garsiau kalba apie tai, kad jiems sunku rasti tinkamos kvalifikacijos darbuotojų, nors siūlo konkurencingus atlyginimus.
Alytaus profesinio rengimo centro absolventas Tomas (23 m.) dalijasi savo patirtimi: „Po mokyklos iškart gavau darbą baldų gamybos įmonėje. Pradėjau nuo 900 eurų, o dabar, po dvejų metų, jau uždirbu 1500 eurų. Mano draugai, kurie studijuoja universitete, dar tik mokosi ir kaupia skolas, o aš jau turiu stabilias pajamas ir darbo patirtį.”
Ateities perspektyvos: amatai grįžta į madą
Nors universitetinis išsilavinimas išlieka prestižinis, darbo rinkos tendencijos rodo, kad kvalifikuotų specialistų paklausa ir toliau augs. Demografinė situacija – senėjanti visuomenė ir emigracija – dar labiau didina spaudimą darbo rinkai.
Profesinės mokyklos stengiasi laužyti stereotipus, kad jų programos skirtos tik silpniau besimokantiems. Šiuolaikinės technologijos reikalauja aukštos kvalifikacijos net ir tradiciniuose amatuose – šiandieninis automechanikas turi išmanyti ne tik variklio veikimą, bet ir sudėtingas elektronines sistemas, programavimo pagrindus.
Švietimo ekspertai pabrėžia, kad Lietuvai reikia balanso – tiek universitetų absolventų, tiek kvalifikuotų specialistų. Svarbu, kad jaunuoliai rinktųsi profesiją pagal savo polinkius ir gebėjimus, o ne pagal visuomenės primestus stereotipus. Profesinės mokyklos, atverdamos duris lankytojams, bando parodyti, kad jos gali būti ne paskutinis pasirinkimas, o sąmoningas žingsnis į sėkmingą karjerą.