Prokuratūra atmetė TS-LKD prašymą dėl Petro Dudėno neliečiamybės panaikinimo
Lietuvos Respublikos prokuratūra nusprendė neatsižvelgti į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos prašymą dėl Seimo nario Petro Dudėno teisinės neliečiamybės panaikinimo. Prokuratūra teigia, kad nėra pakankamai pagrindo kreiptis į Seimą dėl šio klausimo.
TS-LKD frakcija buvo pateikusi prašymą, remdamasi viešai pasirodžiusia informacija apie galimus Dudėno veiksmus, kurie, jų nuomone, galėtų būti vertinami kaip neteisėti. Tačiau prokuratūra, išnagrinėjusi pateiktą medžiagą, nusprendė, kad nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų pradėti teisinį procesą prieš Dudėną.
Prokuratūros atstovai pabrėžė, kad sprendimas neinicijuoti teisinės neliečiamybės panaikinimo nereiškia, jog Dudėno veiksmai yra visiškai teisėti, tačiau šiuo metu nėra pakankamai duomenų, kurie leistų imtis teisinių veiksmų.
Konservatorių reakcija ir tolimesni žingsniai
TS-LKD frakcija išreiškė nusivylimą tokiu prokuratūros sprendimu, tačiau teigia, kad ir toliau stebės situaciją bei, esant reikalui, imsis kitų teisinių priemonių. Frakcijos atstovai taip pat pabrėžė, kad jų tikslas yra užtikrinti skaidrumą ir atsakomybę politikoje.
Kaip žinoma, TS-LKD frakcijos nariai anksčiau viešai kritikavo Petrą Dudėną dėl jo verslo ryšių su Rusija ir Baltarusija. Konservatoriai teigė, kad Dudėnas, būdamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku, galėjo turėti interesų konfliktą, kai komitete buvo svarstomi su finansų sektoriumi susiję klausimai.
Dudėno verslo ryšiai ir pozicija
Petras Dudėnas, buvęs finansų ministras ir dabartinis Seimo narys, išrinktas su Laisvės partija, anksčiau dirbo investiciniame banke „Citigroup”, kur buvo atsakingas už veiklą Baltijos šalyse, Rusijoje ir kitose NVS valstybėse. Jis taip pat yra buvęs investicinio fondo „BaltCap” partneris.
Pats Dudėnas visus kaltinimus atmeta, teigdamas, kad jo verslo ryšiai buvo nutraukti dar prieš jam pradedant eiti pareigas Seime, o visos investicijos deklaruotos pagal įstatymus. „Mano veikla visada buvo skaidri ir atitiko visus teisinius reikalavimus,” – anksčiau žiniasklaidai yra sakęs Dudėnas.
Parlamentinio imuniteto klausimai Lietuvos politikoje
Šis atvejis dar kartą iškėlė klausimą apie Seimo narių teisinės neliečiamybės ribas ir galimybes ją panaikinti, kai kyla įtarimų dėl neteisėtos veiklos. Prokuratūra teigia, kad tokie sprendimai turi būti pagrįsti aiškiais ir neginčijamais įrodymais, kad būtų išvengta politinių manipuliacijų ir nepagrįstų kaltinimų.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Neliečiamybės panaikinimui reikalingas Seimo pritarimas, kuriam būtina surinkti daugiau nei pusę visų Seimo narių balsų.
Per pastaruosius dešimtmečius Lietuvoje būta keleto atvejų, kai parlamentarams buvo panaikinta teisinė neliečiamybė. Ryškiausias pavyzdys – 2016 metais Seimo nariui Vytautui Gapšiui, kuriam buvo panaikinta neliečiamybė dėl įtarimų korupcija. 2022 metais Seimas taip pat leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn Petrą Gražulį dėl įtarimų piktnaudžiavimu tarnyba.
Imunitetas: apsauga ar privilegija?
Parlamentarų neliečiamybė – dvipusis reiškinys Lietuvos politinėje sistemoje. Viena vertus, ji sukurta apsaugoti demokratiškai išrinktus atstovus nuo politiškai motyvuoto persekiojimo. Kita vertus, ji kartais tampa skydu, už kurio slepiasi galimai neteisėtai veikiantys politikai.
Prokuratūros sprendimas Dudėno atveju parodo, kaip sudėtinga nubrėžti aiškią ribą tarp politinių nesutarimų ir realių teisinių pažeidimų. Tačiau viena aišku – parlamentarų atskaitomybės klausimai išlieka aktualūs ir toliau formuos Lietuvos politinę darbotvarkę, ypač artėjant 2024 metų Seimo rinkimams, kai rinkėjai vertins ne tik politikų pažadus, bet ir jų elgesio standartus.