Tūkstančiai vilniečių išėjo į gatves protestuoti prieš NT mokesčių reformą
Vilniuje įvykusiame proteste prieš nekilnojamojo turto (NT) mokesčius dalyvavo daugybė žmonių, nepatenkintų planuojamais pokyčiais. Protestuotojai išreiškė savo nepasitenkinimą dėl galimų naujų mokesčių, kurie, jų nuomone, gali neigiamai paveikti daugelį gyventojų.
Šeštadienį Katedros aikštėje susirinkę daugiau nei 5000 protestuotojų laikė plakatus su užrašais „Ne NT mokesčiams”, „Mūsų namai – ne jūsų karvė” ir skandavo šūkius prieš valdančiąją daugumą. Mitingo organizatorių teigimu, tokio masto protesto Vilnius nematė jau kelerius metus.
Tarp protesto dalyvių buvo ir žinomų politikų, tačiau kai kurie jų, nors ir nedalyvavo fiziškai, išreiškė savo palaikymą. Vienas iš tokių buvo Gintautas Paluckas, kuris teigė, kad „širdyje buvo mitinge”. Jis pabrėžė, kad supranta žmonių susirūpinimą ir palaiko jų teisę išreikšti savo nuomonę.
Mokesčių reforma kelia nerimą
Protesto organizatoriai teigė, kad nauji NT mokesčiai gali tapti didele našta daugeliui šeimų, ypač tiems, kurie jau dabar susiduria su finansiniais sunkumais. Jie ragino valdžią atsižvelgti į gyventojų nuomonę ir ieškoti kitų būdų, kaip spręsti biudžeto problemas.
Siūloma NT mokesčių reforma numato progresinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą, kai mokesčio tarifas didėtų priklausomai nuo turimo NT vertės. Pagal dabartinį projektą, mokestis būtų taikomas NT, kurio vertė viršija 150 000 eurų, o tarifai svyruotų nuo 0,5% iki 2%.
„Tai yra tiesioginis kėsinimasis į žmonių santaupas ir sunkiai įsigytą turtą,” – sakė vienas iš protesto organizatorių Marius Dubnikovas. „Daugelis žmonių pirko būstus prieš 10-15 metų, kai kainos buvo žymiai mažesnės, o dabar dėl rinkos pokyčių jų vertė išaugo, ir jie turėtų mokėti mokesčius už turtą, kurio realiai neparduoda.”
Vyriausybė savo ruožtu teigia, kad mokesčių reforma yra būtina siekiant užtikrinti tvarų valstybės finansavimą ir sumažinti socialinę nelygybę. Tačiau protestuotojai mano, kad tokie sprendimai turėtų būti priimami tik po išsamių diskusijų su visuomene.
Tarptautinis kontekstas
Lietuvos NT mokesčių reforma nėra unikali – daugelyje Europos šalių jau seniai taikomi panašūs mokesčiai. Pavyzdžiui, Danijoje NT mokestis siekia vidutiniškai 2,2% nuo turto vertės, Prancūzijoje – nuo 0,4% iki 1,5%, o Vokietijoje – nuo 0,26% iki 1% priklausomai nuo federalinės žemės.
Tačiau protestuotojai pabrėžia, kad Lietuvos ekonominė situacija skiriasi nuo Vakarų Europos šalių. „Mūsų atlyginimai vis dar gerokai mažesni nei Vakaruose, o būsto kainos Vilniuje jau beveik pasiekė Vakarų Europos lygį. Tokiomis sąlygomis papildomas mokestis tampa nepakeliama našta,” – aiškino NT ekspertas Raimondas Kuodis.
Protestas Vilniuje buvo taikus, tačiau aiškiai parodė, kad NT mokesčių klausimas yra jautrus ir reikalauja atidaus valdžios dėmesio. Gyventojai tikisi, kad jų balsas bus išgirstas ir į jų nuogąstavimus bus atsižvelgta.
Demokratijos balsas gatvėse
Šeštadienio protestas Vilniuje – ryškus priminimas, kad demokratinėje visuomenėje piliečiai turi teisę ir galią išreikšti savo poziciją. Nors valdantieji dažnai remiasi ekspertų skaičiavimais ir ekonominiais modeliais, realus žmonių nerimas ir pasipriešinimas verčia dar kartą permąstyti reformų kryptį ir tempą.
Premjerė Ingrida Šimonytė jau pažadėjo „atidžiai išklausyti visus argumentus” ir sušaukti papildomą pasitarimą su socialiniais partneriais. Tai rodo, kad masinis protestas pasiekė savo tikslą – atkreipti dėmesį į problemos aktualumą.
Istorija moko, kad mokesčių reformos visada sukelia įtampą, tačiau tik atviras dialogas ir kompromisų paieška gali užtikrinti, kad pokyčiai bus teisingi ir priimtini daugumai. Šiandieninis protestas – ne pabaiga, o tik diskusijos pradžia, kuri gali nulemti ne tik NT mokesčių ateitį, bet ir bendrą pasitikėjimą valdžios institucijomis.