Jei radiatoriaus viršus šaltas, apačia šilta, o kambaryje vis tiek nejauku, dažniausiai jame susikaupė oro, todėl radiatorių reikia nuorinti. Tačiau kai jis šyla net ir sumažinus rankenėlę arba, priešingai, lieka šaltas, nors kiti kambariai šilti, kaltas gali būti užstrigęs termostato vožtuvas.
Dažna klaida – iš karto sukti šildymą iki maksimumo. Daugiau šilumos tai neatneš: oras radiatoriaus viršuje trukdo vandeniui normaliai cirkuliuoti, o neveikiantis termostatas į pasirinktą nustatymą tiesiog nereaguoja.
Ką reiškia šaltas radiatoriaus viršus
Ranką prie radiatoriaus pridėkite atsargiai, kad nenusidegintumėte. Jei apačia aiškiai šiltesnė už viršų, o kartais dar girdisi tylus čiurlenimas ar burbuliavimas, tikėtina, kad radiatoriuje yra oro.
Nuorinimui prireiks radiatoriaus raktelio arba plokščio atsuktuvo (tai priklauso nuo ventilio tipo), mažo indo ir šluostės. Termostato galvutę nustatykite didžiausia padėtimi, po nuorinimo ventiliu pakiškite indą ir labai pamažu atsukite ventilį. Iš pradžių gali pasigirsti šnypštimas – tai išeina oras.
Kai vietoj oro pradeda tolygiai bėgti vanduo, ventilį iš karto užsukite, tačiau neveržkite per stipriai. Po kelių minučių radiatorius turėtų pradėti šilti tolygiau. Centralizuoto šildymo sistemoje kartais tenka palaukti ilgiau, kol cirkuliacija visiškai stabilizuojasi.
Kada vien raktelio nepakanka
Jei radiatorius vienodai šaltas per visą plotą, nors į jį vedantis vamzdis šiltas, verta įtarti termostato vožtuvą. Ypač dažnai taip nutinka po ilgos vasaros, kai termostato mechanizmas daug mėnesių nebuvo judinamas.
Kitas ženklas – radiatorius kaista visu pajėgumu, nors termostatas nustatytas žemai. Tuomet vožtuvas gali būti užstrigęs atviroje padėtyje. O kai patalpa vėsi, termostatas atsuktas, bet radiatorius nereaguoja, mechanizmas gali būti likęs uždarytas.
Kai kuriuose modeliuose termostato galvutę galima nuimti pagal gamintojo instrukciją ir patikrinti mažą vožtuvo kaištį. Jis turi švelniai judėti į vidų ir grįžti atgal. Jo nereikėtų traukti replėmis, stipriai spausti ar purkšti jokiais tepalais – pažeistas vožtuvas gali pradėti leisti vandenį.
Jei kaištis nejuda arba nesate tikri dėl savo veiksmų, saugiausia kviesti namo administratorių ar šildymo sistemos specialistą.
Vėsus kampas ne visada reiškia gedimą
Radiatorius gali būti šiltas, o kambaryje vis tiek jaučiamas šaltis prie lango, balkono durų ar išorinės sienos. Tai nebūtinai radiatoriaus problema: šilumą gali „suvalgyti“ nesandarūs langai, nuolat užtrauktos sunkios užuolaidos arba prie radiatoriaus pristumti baldai.
Termostatas temperatūrą matuoja ten, kur pats pritvirtintas. Jei jį dengia ilga užuolaida, užstoja sofa ar tiesiai į jį pučia šiltas oras, jis gali klaidingai nuspręsti, kad patalpa jau pakankamai įšilusi. Tada viename kambario gale bus tvanku, kitame – vėsu.
Ką patikrinti prieš kreipiantis pagalbos
Prieš registruojant gedimą verta ramiai atlikti kelis paprastus veiksmus:
- palyginti radiatoriaus viršaus ir apačios šilumą;
- patikrinti, ar termostatas neuždengtas užuolaida ar baldu;
- įsitikinti, kad termostato galvutė nenustatyta į mažiausią padėtį;
- jei radiatorius šaltas viršuje – atsargiai jį nuorinti;
- jei iš radiatoriaus, ventilio ar sujungimų laša vanduo – jo neardyti ir kreiptis į administratorių ar meistrą.
Oro prisikaupęs radiatorius paprastai išsiduoda šaltu viršumi ir burbuliavimu, o termostato bėdą rodo tai, kad šiluma visiškai neklauso nustatymo. Pirmuoju atveju padeda trumpas nuorinimas, antruoju geriau neeksperimentuoti ir pasirūpinti vožtuvo patikra.
