Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas vėl demonstruoja savo lojalumą Kremliui – šį kartą skelbdamas apie papildomų karinių dalinių siuntimą į Ukrainą. Šis sprendimas kelia ne tik karinio pobūdžio klausimus, bet ir verčia susimąstyti apie sudėtingus Rusijos vidaus politikos mechanizmus bei Kadyrovo vaidmenį šiame procese.
Kas iš tikrųjų vyksta Čečėnijoje
Kadyrovas niekada neslėpė savo ambicijų būti vienu iš svarbiausių Kremliaus sąjungininkų. Pastaraisiais mėnesiais jis aktyviai naudojasi savo socialinių tinklų paskyrais, ypač Telegram kanalu, kur skelbia įvairius pareiškimus apie karinę pagalbą Rusijai. Tačiau ekspertai įspėja, kad ne viskas yra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Čečėnijos vadovas jau ne kartą yra paskelbęs apie tūkstančius karių, kuriuos tariamai siunčia į frontą. Nepriklausomi analitikai teigia, kad realūs skaičiai gali gerokai skirtis nuo oficialiai skelbiamų. Kai kurie šaltiniai nurodo, jog daug šių „karių” iš tikrųjų yra paprasčiausiai perkelti iš vienų dalinių į kitus arba apskritai egzistuoja tik popieriuje.
Kodėl Kadyrovas taip stengiasi
Atsakymas slypi sudėtingoje Rusijos regioninės politikos sistemoje. Kadyrovas gauna iš federalinio biudžeto milžiniškas subsidijas – kalbama apie šimtus milijardų rublių kasmet. Čečėnija faktiškai išgyvena tik dėl šių lėšų, o už tai Kadyrovas privalo demonstruoti absoliučią lojalumą Kremliui.
Be to, Kadyrovas puikiai supranta, kad jo pozicija nėra amžina. Kremliuje yra įvairių grupuočių, kurios žiūri į čečėnų lyderį su įtarumu. Kai kurie Rusijos saugumo struktūrų atstovai mano, kad Kadyrovas turi per daug autonomijos ir gali tapti problema ateityje. Todėl jam būtina nuolat įrodinėti savo vertę.
Kas yra tie „kadyrovieči”
Vadinamieji „kadyrovieči” arba „kadyrovtsy” – tai kariniai daliniai, kurie formaliai priklauso Rusijos nacionalinei gvardijai, bet faktiškai yra tiesiogiai pavaldūs Kadyrovui. Jų tikslus skaičių sunku įvertinti – skirtingi šaltiniai nurodo nuo 10 iki 30 tūkstančių kovotojų.
Šie daliniai pasižymi specifine struktūra ir kultūra. Jie dažnai filmuoja save socialiniams tinklams, demonstruoja ginklus ir religinius simbolius. Tačiau jų kovinis efektyvumas kelia daug klausimų. Ukrainos kariškiai ir nepriklausomi stebėtojai teigia, kad kadyrovieči dažniau atlieka policines funkcijas užnugaryje nei kovoja pirmose linijose.
Propaganda ir realybė
Kadyrovo komunikacijos strategija yra labai aiški – jis nori sukurti įvaizdį nepalaužiamo kario ir ištikimo Putino sąjungininko. Jo socialinių tinklų paskyrose gausu vaizdo įrašų, kuriuose jis lanko mokymo bazes, bendrauja su kariais, šaudo iš įvairių ginklų.
Tačiau analitikai pastebi keistų dalykų. Pavyzdžiui, kai Kadyrovas skelbia apie naujų dalinių išsiuntimą, dažnai naudojami tie patys kadrai iš ankstesnių vaizdo įrašų. Kai kurie „nauji” kariai pasirodė esą tie patys žmonės, kurie jau buvo rodomi anksčiau. Tai kelia abejonių dėl tikrųjų skaičių.
Vakarų žvalgybos tarnybos stebi šiuos procesus ir bando atskirti propagandą nuo realybės. Jų vertinimu, nors Kadyrovas ir siunčia tam tikrą skaičių karių, jis labai perdeda savo indėlį į karinę kampaniją.
Kaip tai veikia Rusijos kariuomenės morališką būklę
Įdomu tai, kad kadyroviečių buvimas fronte ne visada teigiamai vertinamas pačių rusų karių. Socialiniuose tinkluose galima rasti įrašų, kuriuose Rusijos kariai skundžiasi, jog čečėnų daliniai vengia tikrų kovų, užsiima grobstymu ir elgiasi agresyviai su vietos gyventojais.
Yra užfiksuota atvejų, kai tarp įprastų Rusijos kariuomenės dalinių ir kadyroviečių kildavo konfliktų. Tai rodo, kad Kadyrovo kariai nėra visiškai integruoti į bendrą karinę struktūrą ir veikia kaip atskira grupuotė su savo taisyklėmis.
Ekonominė pusė
Kiekvienas karys, kurį Kadyrovas siunčia į frontą, kainuoja pinigų. Čečėnijos biudžetas, kaip minėta, didžiąja dalimi susideda iš federalinių subsidijų. Tai reiškia, kad už kadyroviečius iš tikrųjų moka visa Rusija.
Ekspertai skaičiuoja, kad vieno gerai aprūpinto kario išlaikymas per mėnesį gali kainuoti nuo 200 iki 500 tūkstančių rublių, įskaitant algą, aprangą, ginklus ir logistiką. Jei kalbame apie kelis tūkstančius karių, tai tampa rimta finansine našta.
Tačiau Kadyrovui tai naudinga – kuo daugiau jis „prisideda” prie karo pastangų, tuo daugiau gali reikalauti iš Maskvos. Tai savotiška mainų sistema: lojalumas už pinigus ir autonomiją.
Ką tai reiškia konfliktui ir tolimesnei raidai
Kadyrovo sprendimas siųsti papildomus dalinius rodo, kad Kremlius vis dar ieško būdų sustiprinti savo karines pajėgas Ukrainoje nepaskelbdamas visuotinės mobilizacijos. Naudojant regioninius lyderius kaip Kadyrovą, bandoma išvengti socialinio nepasitenkinimo Maskvoje ir Sankt Peterburge.
Tuo pačiu tai atskleidžia Rusijos kariuomenės problemas – jei reikia nuolat prašyti papildymų iš regionų ir priklausyti nuo tokių figūrų kaip Kadyrovas, tai rodo sisteminius sunkumus su personalu ir motyvacija.
Praktiškai žiūrint, kadyroviečių papildymas vargu ar kardinaliai pakeis situaciją fronte. Ukrainos kariuomenė jau turi patirties kovoje su šiais daliniais ir žino jų taktiką. Be to, kiekybinis papildymas be kokybinio parengimo retai duoda lemiamų rezultatų šiuolaikiniame kare.
Galima daryti išvadą, kad Kadyrovo veiksmai yra labiau politinio nei karinio pobūdžio. Jis žaidžia sudėtingą žaidimą, kuriame bando išlaikyti savo poziciją Rusijos valdžios sistemoje, gauti kuo daugiau išteklių Čečėnijai ir tuo pačiu metu nekenkti savo įvaizdžiui tarp savo žmonių. Ar jam tai pavyks ilgalaikėje perspektyvoje – parodys laikas, tačiau kol kas jis lieka viena spalvingiausių ir prieštaringiausių figūrų šiame konflikte.