Vilniuje vykstančioje teismo byloje, susijusioje su riaušėmis prie Seimo, keturių vaikų motinai gresia laisvės atėmimo bausmė ir papildoma 300 eurų bauda. Moteris kaltinama dalyvavusi neramumuose, kurie įvyko po protesto prieš COVID-19 ribojimus. Prokurorai teigia, kad ji aktyviai dalyvavo riaušėse, kėlė grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui. Gynyba tvirtina, kad moteris buvo tik stebėtoja ir neketino dalyvauti smurtiniuose veiksmuose. Teismo procesas tęsiasi, o sprendimas bus priimtas artimiausiu metu.
Ši byla yra viena iš daugelio, susijusių su minėtais neramumais, ir atspindi teisinės sistemos pastangas užtikrinti atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimus. Riaušės prie Seimo, įvykusios 2021 metų rugpjūčio mėnesį, buvo vienas iš didžiausių protestų Lietuvoje per pastaruosius metus, kai tūkstančiai žmonių susirinko išreikšti nepasitenkinimą dėl vyriausybės įvestų COVID-19 ribojimų. Protestas, prasidėjęs taikiai, vėliau peraugo į smurtinius veiksmus, kai dalis dalyvių pradėjo mėtyti akmenis ir kitus daiktus į policijos pareigūnus, bandė prasiveržti pro Seimo pastato apsaugą.
Teisėsaugos institucijos po šių įvykių pradėjo intensyvų tyrimą, siekdamos nustatyti ir patraukti atsakomybėn asmenis, kurie dalyvavo smurtiniuose veiksmuose. Iki šiol buvo iškelta daugybė bylų, o kai kurie kaltinamieji jau sulaukė teismo nuosprendžių. Šios bylos yra svarbios ne tik dėl konkrečių asmenų atsakomybės, bet ir dėl to, kad jos siunčia aiškų signalą visuomenei apie netoleranciją smurtui ir viešosios tvarkos pažeidimams.
Be to, šie įvykiai paskatino diskusijas apie teisę į protestą ir jo ribas, taip pat apie tai, kaip valdžios institucijos turėtų reaguoti į panašias situacijas ateityje. Lietuvos vyriausybė ir teisėsaugos institucijos pabrėžia, kad nors teisė į taikų susirinkimą yra svarbi demokratijos dalis, smurtas ir viešosios tvarkos pažeidimai negali būti toleruojami.