Customize Consent Preferences

We use cookies to help you navigate efficiently and perform certain functions. You will find detailed information about all cookies under each consent category below.

The cookies that are categorized as "Necessary" are stored on your browser as they are essential for enabling the basic functionalities of the site. ... 

Always Active

Necessary cookies are required to enable the basic features of this site, such as providing secure log-in or adjusting your consent preferences. These cookies do not store any personally identifiable data.

No cookies to display.

Functional cookies help perform certain functionalities like sharing the content of the website on social media platforms, collecting feedback, and other third-party features.

No cookies to display.

Analytical cookies are used to understand how visitors interact with the website. These cookies help provide information on metrics such as the number of visitors, bounce rate, traffic source, etc.

No cookies to display.

Performance cookies are used to understand and analyze the key performance indexes of the website which helps in delivering a better user experience for the visitors.

No cookies to display.

Advertisement cookies are used to provide visitors with customized advertisements based on the pages you visited previously and to analyze the effectiveness of the ad campaigns.

No cookies to display.

Vilniuje vykstančioje teismo byloje, susijusioje su riaušėmis prie Seimo, keturių vaikų motinai gresia laisvės atėmimo bausmė ir papildoma 300 eurų bauda. Moteris kaltinama dalyvavusi neramumuose, kurie įvyko po protesto prieš COVID-19 ribojimus. Prokurorai teigia, kad ji aktyviai dalyvavo riaušėse, kėlė grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui. Gynyba tvirtina, kad moteris buvo tik stebėtoja ir neketino dalyvauti smurtiniuose veiksmuose. Teismo procesas tęsiasi, o sprendimas bus priimtas artimiausiu metu.

Ši byla yra viena iš daugelio, susijusių su minėtais neramumais, ir atspindi teisinės sistemos pastangas užtikrinti atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimus. Riaušės prie Seimo, įvykusios 2021 metų rugpjūčio mėnesį, buvo vienas iš didžiausių protestų Lietuvoje per pastaruosius metus, kai tūkstančiai žmonių susirinko išreikšti nepasitenkinimą dėl vyriausybės įvestų COVID-19 ribojimų. Protestas, prasidėjęs taikiai, vėliau peraugo į smurtinius veiksmus, kai dalis dalyvių pradėjo mėtyti akmenis ir kitus daiktus į policijos pareigūnus, bandė prasiveržti pro Seimo pastato apsaugą.

Teisėsaugos institucijos po šių įvykių pradėjo intensyvų tyrimą, siekdamos nustatyti ir patraukti atsakomybėn asmenis, kurie dalyvavo smurtiniuose veiksmuose. Iki šiol buvo iškelta daugybė bylų, o kai kurie kaltinamieji jau sulaukė teismo nuosprendžių. Šios bylos yra svarbios ne tik dėl konkrečių asmenų atsakomybės, bet ir dėl to, kad jos siunčia aiškų signalą visuomenei apie netoleranciją smurtui ir viešosios tvarkos pažeidimams.

Be to, šie įvykiai paskatino diskusijas apie teisę į protestą ir jo ribas, taip pat apie tai, kaip valdžios institucijos turėtų reaguoti į panašias situacijas ateityje. Lietuvos vyriausybė ir teisėsaugos institucijos pabrėžia, kad nors teisė į taikų susirinkimą yra svarbi demokratijos dalis, smurtas ir viešosios tvarkos pažeidimai negali būti toleruojami.