Lietuvos karo akademija uždraudžia studijas Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos piliečiams
Lietuvos generolo Jono Žemaičio karo akademija priėmė precedento neturintį sprendimą nebepriimti studentų, turinčių Rusijos, Baltarusijos ar Kinijos pilietybę. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus ir siekiant užtikrinti, kad akademijoje mokytųsi tik tie asmenys, kurie neturi jokių ryšių su šalimis, kurios gali kelti grėsmę Lietuvos saugumui.
Šis žingsnis yra dalis platesnių pastangų stiprinti šalies gynybą ir užtikrinti, kad Lietuvos kariuomenėje dirbtų tik patikimi ir lojalūs asmenys. Akademija pabrėžė, kad šis sprendimas nėra nukreiptas prieš konkrečias tautybes, o yra susijęs su geopolitinėmis aplinkybėmis ir saugumo iššūkiais, su kuriais susiduria Lietuva.
Istorinis kontekstas ir priežastys
Sprendimas priimtas po ilgų diskusijų Krašto apsaugos ministerijoje ir Valstybės gynimo taryboje. Pastaraisiais metais Lietuva susidūrė su intensyvėjančiomis hibridinėmis grėsmėmis iš Rusijos ir Baltarusijos pusės – nuo kibernetinių atakų iki migrantų krizės organizavimo prie Lietuvos-Baltarusijos sienos.
Kinijos įtraukimas į šį sąrašą atspindi didėjantį Vakarų valstybių susirūpinimą dėl Pekino ir Maskvos bendradarbiavimo karinėje srityje. 2022 m. prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, Kinija užėmė dviprasmišką poziciją, oficialiai skelbdama neutralitetą, tačiau praktiškai reikšmingai prisidėdama prie Rusijos ekonomikos stabilizavimo.
Karo akademijos rektorius pulkininkas Juozas Kačergius pakomentavo: „Mūsų sprendimas yra grįstas ne emocijomis, o realiu rizikos vertinimu. Kariuomenės mokymo įstaiga negali rizikuoti savo informacijos saugumu ir mokymo kokybe.”
Tarptautinė reakcija
Sprendimas sulaukė įvairios reakcijos tarptautinėje arenoje. NATO sąjungininkai, ypač Baltijos šalys ir Lenkija, išreiškė supratimą ir paramą. Estijos gynybos ministras Hanno Pevkur pareiškė, kad jų šalis svarsto panašių priemonių įvedimą.
Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pavadino šį sprendimą „dar vienu rusofobijos pavyzdžiu” ir pažadėjo „atitinkamas priemones”. Kinijos ambasada Vilniuje išplatino pareiškimą, kuriame ragina Lietuvą „atsisakyti Šaltojo karo mentaliteto ir nediskriminuoti Kinijos piliečių”.
Programų modernizavimas ir NATO standartai
Be to, akademija planuoja stiprinti savo mokymo programas, kad jos atitiktų šiuolaikinius saugumo reikalavimus ir būtų pasirengusios reaguoti į kintančią geopolitinę situaciją. Šis sprendimas taip pat atspindi Lietuvos įsipareigojimą NATO ir siekį užtikrinti, kad šalies gynybos pajėgumai būtų kuo stipresni ir patikimesni.
Planuojama, kad nuo 2024 m. rudens akademijoje bus pradėta dėstyti nauja studijų programa „Kibernetinis saugumas ir informacinės operacijos”, kuri rengs specialistus, gebančius atpažinti ir neutralizuoti informacines ir kibernetines grėsmes. Taip pat bus sustiprintas NATO doktrinos ir tarptautinių operacijų mokymas.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad Lietuva siekia, jog Karo akademijos absolventai būtų ne tik puikiai parengti karinėje srityje, bet ir turėtų gilų supratimą apie šiuolaikines grėsmes ir jų neutralizavimo būdus.
Naujosios saugumo realijos
Lietuvos sprendimas atspindi platesnę tendenciją Europoje, kur vis daugiau dėmesio skiriama saugumo užtikrinimui aukštojo mokslo institucijose. Pastaraisiais metais kelios Europos šalys, įskaitant Vokietiją ir Nyderlandus, sustiprino patikros procedūras studentams iš tam tikrų šalių, ypač tiems, kurie studijuoja jautriose srityse.
Karinių grėsmių akivaizdoje Lietuva žengia ryžtingus žingsnius, siekdama apsaugoti savo gynybos sistemą nuo galimos infiltracijos. Nors kritikai teigia, kad tokie apribojimai gali kenkti akademinei laisvei, saugumo ekspertai pabrėžia, kad karinės institucijos visada turėjo ir turės specialų statusą, reikalaujantį ypatingų saugumo priemonių.
Šiandieninėje geopolitinėje aplinkoje, kai informacijos rinkimas ir įtakos operacijos tapo kasdienybe, Lietuvos sprendimas atrodo ne tik logiškas, bet ir būtinas žingsnis užtikrinant, kad rytdienos karininkai galėtų saugiai mokytis ir ruoštis ginti savo šalį nuo bet kokių grėsmių – tiek konvencinių, tiek hibridinių.