Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad” kelia nerimą Baltijos regionui
Rusijai ir Baltarusijai planuojant surengti bendras karines pratybas „Zapad”, Lietuvos nacionalinio saugumo patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad šis žingsnis siunčia aiškią žinią visiems regiono kaimynams. Pasak Budrio, tokios pratybos yra ne tik karinio pasirengimo demonstravimas, bet ir politinis signalas, rodantis šių šalių bendradarbiavimą bei jų siekį stiprinti savo įtaką regione.
Budrys pabrėžė, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys atidžiai stebi situaciją ir yra pasirengusios reaguoti į bet kokias galimas grėsmes. Jis taip pat pažymėjo, kad NATO sąjungininkai yra informuoti apie šias pratybas ir yra pasirengę bendradarbiauti, siekiant užtikrinti regiono saugumą.
Pratybų istorija ir mastas
„Zapad” (liet. „Vakarai”) pratybos turi ilgą istoriją, siekiančią dar Šaltojo karo laikus. Pirmosios tokio pobūdžio pratybos buvo surengtos 1981 metais, tuomet dar Sovietų Sąjungos teritorijoje. Po Sovietų Sąjungos žlugimo tradicija buvo atgaivinta 1999 metais, o nuo 2009 metų šios pratybos vyksta kas ketverius metus.
Paskutinės „Zapad” pratybos įvyko 2021 metais, jose, oficialiais duomenimis, dalyvavo apie 200 000 karių, nors Vakarų analitikai įtaria, kad tikrasis skaičius galėjo būti dar didesnis. Pratybose buvo naudojama daugiau nei 760 karinės technikos vienetų, įskaitant 290 tankų, 240 artilerijos sistemų ir 15 laivų.
Ekspertų vertinimai
Ekspertai teigia, kad „Zapad” pratybos yra reguliariai vykdomos ir dažnai naudojamos kaip priemonė parodyti karinės galios augimą bei gebėjimą greitai mobilizuoti pajėgas. Tokios pratybos taip pat gali būti naudojamos kaip spaudimo priemonė prieš kaimynines šalis, siekiant įbauginti ar priversti jas keisti savo politiką.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto direktorius Margarita Šešelgytė pastebi: „Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais, bet kokios didelio masto Rusijos karinės pratybos kelia didesnį nerimą nei anksčiau. Dabar matome, kad tai, kas anksčiau atrodė kaip demonstracija, gali virsti realia karine operacija.”
NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro Rygoje tyrimai rodo, kad „Zapad” pratybų scenarijuose dažnai modeliuojamas konfliktas su NATO šalimis, o pratybų metu aktyviai naudojamos hibridinio karo priemonės, įskaitant kibernetines atakas ir informacines operacijas.
NATO atsakas
Reaguodama į didėjančią įtampą regione, NATO sustiprino savo buvimą Baltijos šalyse. Lietuvoje dislokuotas Vokietijos vadovaujamas NATO priešakinis batalionas, kuriame tarnauja kariai iš 8 skirtingų NATO valstybių. Šių metų pradžioje Aljanso šalys sutarė didinti karių skaičių priešakiniuose batalionuose iki brigados dydžio.
JAV gynybos departamento atstovas John Kirby neseniai pareiškė: „Mes atidžiai stebime padėtį ir esame pasirengę užtikrinti savo sąjungininkų saugumą. NATO Rytų flango gynyba išlieka mūsų prioritetu.”
Lietuvos valdžios atstovai ragina gyventojus išlikti ramius ir pasitikėti šalies gynybos pajėgumais bei tarptautiniais partneriais. Jie taip pat pabrėžia, kad šiuo metu nėra tiesioginės grėsmės Lietuvos saugumui, tačiau situacija yra nuolat stebima ir vertinama.
Budrumo kaina taikos laikais
Pratybos „Zapad” primena, kad geopolitinė įtampa Baltijos regione išlieka aukšta. Nors Lietuva ir kitos Baltijos valstybės šiandien yra saugesnės nei bet kada anksčiau – būdamos NATO ir ES narėmis – istorinė patirtis moko, kad budrumas yra būtinas. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, „taika nėra duotybė, o nuolatinio darbo rezultatas”.
Šiame kontekste „Zapad” pratybos tampa savotišku priminimo ženklu – ne tik apie potencialias grėsmes, bet ir apie tai, kaip svarbu išlaikyti vienybę su sąjungininkais bei nuolat stiprinti savo gynybos pajėgumus. Galiausiai, saugumo architektūra Baltijos regione yra stipri tiek, kiek stipri yra silpniausia jos grandis.