Lietuvos Seimo narė svarsto taikdarių siuntimo į Ukrainą galimybę
Lietuvos Seimo narė Dovilė Šakalienė išreiškė nuomonę apie galimybę Lietuvai siųsti taikdarius į Ukrainą. Ji pabrėžė, kad tokia misija galėtų būti svarstoma, jei būtų tarptautinis sutarimas ir aiškus mandatas. Šakalienė pažymėjo, kad Lietuva visada rėmė Ukrainą ir siekė padėti jai kovoti su agresija. Tačiau ji taip pat pabrėžė, kad bet kokia taikdarių misija turėtų būti gerai apgalvota ir koordinuota su tarptautiniais partneriais, siekiant užtikrinti jos efektyvumą ir saugumą. Šakalienė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva jau teikia įvairią pagalbą Ukrainai, įskaitant humanitarinę ir karinę paramą, ir toliau sieks stiprinti šiuos ryšius.
Tarptautinis kontekstas ir ankstesnės iniciatyvos
Šakalienės pasisakymas nuskambėjo po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vasario mėnesį pirmasis iškėlė idėją apie galimą Vakarų karių siuntimą į Ukrainą. Ši iniciatyva sukėlė prieštaringų reakcijų NATO šalyse. Lenkija ir Baltijos valstybės išreiškė didesnį palaikymą tokiai idėjai, tuo tarpu Vokietija ir JAV laikosi atsargesnės pozicijos.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis anksčiau yra pareiškęs, kad „visos priemonės turėtų būti svarstomos” kalbant apie pagalbą Ukrainai. Tuo tarpu Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad bet kokie sprendimai dėl karinio personalo siuntimo turi būti priimami atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus ir tarptautinių organizacijų mandatus.
Lietuvos parama Ukrainai skaičiais
Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 m. vasario 24 d., Lietuva suteikė Ukrainai paramos už daugiau nei 465 milijonus eurų. Tai sudaro apie 1,2% šalies BVP – vienas didžiausių rodiklių tarp visų paramos teikėjų.
Lietuva Ukrainai perdavė:
- Visus turėtus M113 šarvuočius (apie 50 vienetų)
- Priešlėktuvinius ginklus, įskaitant „Stinger” sistemas
- Prieštankinius ginklus
- Amunicijos, šalmų ir neperšaunamų liemenių
- Dronų ir prieš dronus nukreiptų sistemų
Be to, Lietuva aktyviai dalyvauja apmokant Ukrainos karius pagal Europos Sąjungos karinės pagalbos misiją (EUMAM Ukraine).
Taikdarių misijos iššūkiai ir galimybės
Taikdarių siuntimas į aktyvaus konflikto zoną kelia sudėtingų teisinių ir praktinių klausimų. Tradiciškai JT taikdarių misijos vykdomos tik esant visų konflikto šalių sutikimui, tačiau Rusijos veto Saugumo Taryboje užkerta kelią tokiai misijai.
Alternatyvos galėtų būti:
- NATO vadovaujama taikos palaikymo misija
- ES vadovaujama misija pagal Bendros saugumo ir gynybos politikos nuostatas
- „Norinčiųjų koalicijos” suformuota misija
Šakalienė interviu Lietuvos radijui pažymėjo: „Turime suprasti, kad taikdarių misija aktyvios kovos zonoje nėra tas pats, kas tradicinės JT misijos. Čia kalbame apie naują formatą, kuris reikalautų aiškaus teisinio pagrindo ir tiksliai apibrėžtų tikslų.”
Žvilgsnis į ateitį: tarp solidarumo ir atsargumo
Diskusijos apie taikdarių siuntimą į Ukrainą atspindi platesnį Europos saugumo architektūros pokytį. Rusijos agresija privertė Europos šalis iš naujo įvertinti savo gynybos politiką ir kolektyvinį atsaką į grėsmes.
Lietuva, būdama NATO rytinio flango valstybė, atsiduria ypatingoje padėtyje – iš vienos pusės jaučia moralinę pareigą maksimaliai remti Ukrainą, iš kitos – turi įvertinti galimas eskalacijos rizikas.
„Mūsų parama Ukrainai nėra tik moralinis imperatyvas – tai ir strateginė investicija į mūsų pačių saugumą,” – pabrėžė Šakalienė. „Ukrainos pergalė yra vienintelis kelias į taiką Europoje, todėl turime svarstyti visas priemones, kurios padėtų ją pasiekti, kartu išlaikydami strateginį apdairumą.”
Šiuo metu, nors taikdarių siuntimo klausimas lieka diskusijų stadijoje, Lietuva tęsia savo tvirtą paramą Ukrainai kitais būdais, įskaitant naujausią sprendimą perduoti papildomą karinės įrangos paketą ir didinti finansavimą humanitarinei pagalbai.