Seimo narė Šakalienė: incidentas Estijoje gali būti informacinė operacija
Lietuvos Seimo narė Dovilė Šakalienė, komentuodama incidentą Estijoje, teigia, kad tai gali būti informacinė operacija. Ji pabrėžia, kad tokie įvykiai dažnai naudojami siekiant sukelti sumaištį ir nepasitikėjimą tarp šalių.
„Turime būti itin atidūs vertindami tokius įvykius, ypač kai jie vyksta geopolitiškai jautriame regione”, – teigė Šakalienė savo pasisakyme žiniasklaidai.
Šakalienė atkreipia dėmesį, kad informacinės operacijos yra sudėtingos ir dažnai apima įvairias priemones, įskaitant dezinformaciją ir manipuliavimą faktais. Ji ragina būti budriems ir kritiškai vertinti gaunamą informaciją, ypač kai ji susijusi su jautriais tarptautiniais klausimais.
Estijos incidento aplinkybės
Minimas incidentas Estijoje įvyko praėjusią savaitę, kai buvo pranešta apie galimą Estijos oro erdvės pažeidimą. Estijos gynybos ministerija pranešė, kad neidentifikuotas skraidantis objektas trumpam buvo patekęs į šalies oro erdvę ties rytine siena.
Estijos gynybos pajėgų vadas generolas Martin Herem vėliau patvirtino, kad vyksta tyrimas dėl incidento aplinkybių, tačiau atsisakė spekuliuoti, kol nėra surinkti visi faktai.
Hibridinio karo kontekstas
Pasak Šakalienės, toks incidentas turi būti vertinamas platesnio hibridinio karo kontekste, kurį Rusija vykdo prieš Baltijos šalis ir visą Vakarų pasaulį.
„Nuo 2014 metų matome sistemingą Rusijos veikimą, kurio tikslas – skaldyti visuomenes, mažinti pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis ir silpninti NATO vienybę”, – pabrėžė parlamentarė.
Lietuvos nacionalinio saugumo ekspertai pastebi, kad pastaraisiais metais Baltijos regione padaugėjo įvairių incidentų, kurie gali būti susiję su informacinėmis operacijomis. Tai apima ne tik galimus oro erdvės pažeidimus, bet ir kibernetines atakas, dezinformacijos kampanijas socialiniuose tinkluose bei kitas hibridinio karo priemones.
Seimo narė taip pat pabrėžia, kad svarbu stiprinti informacinį atsparumą ir bendradarbiauti su sąjungininkais siekiant užkirsti kelią tokioms operacijoms.
Ką daryti eiliniams piliečiams?
Šakalienė pateikė keletą patarimų, kaip eiliniai piliečiai gali apsisaugoti nuo dezinformacijos:
– Tikrinti informaciją bent keliuose patikimuose šaltiniuose
– Atkreipti dėmesį į emocingą retoriką, kuri gali būti manipuliacijos požymis
– Kritiškai vertinti sensacingus pranešimus, ypač jei jie neturi aiškių šaltinių
– Pranešti apie įtartiną turinį socialinių tinklų administratoriams
Informacinis imunitetas – mūsų saugumo garantas
Incidentas Estijoje primena, kad gyvename laikais, kai informacija gali būti galingas ginklas. Baltijos šalys, būdamos NATO rytiniame flange, nuolat susiduria su bandymais sukelti nepasitikėjimą, baimę ir susiskaldymą. Todėl informacinis atsparumas tampa ne mažiau svarbus nei fizinis šalies saugumas.
„Informacinis imunitetas – tai kiekvieno piliečio indėlis į bendrą saugumą. Kai mokame atpažinti manipuliacijas ir dezinformaciją, tampame atsparesni priešiškoms įtakoms”, – apibendrino Šakalienė, ragindama visuomenę ne tik būti budria, bet ir aktyviai dalyvauti kuriant bendrą informacinio saugumo kultūrą.
Šis incidentas dar kartą patvirtina, kad šiuolaikiniame pasaulyje karai vyksta ne tik fizinėje, bet ir informacinėje erdvėje, o pergalę juose lemia ne tik karinė galia, bet ir visuomenės gebėjimas kritiškai mąstyti.