Seimo narė įspėja apie „penktąją koloną” Lietuvos parlamente
Seimo narė Dovilė Šakalienė išreiškė susirūpinimą dėl Seime besiformuojančios „penktosios kolonos”, kuri, pasak jos, gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Ji teigia, kad kai kurie politikai gali veikti prieš Lietuvos interesus, o jų veikla gali būti naudinga užsienio valstybėms.
„Matome tam tikrus veiksmus, balsavimus ir retoriką, kuri kelia nerimą. Tai ne tik politinės nuomonės skirtumas, bet potencialiai koordinuota veikla, galinti pakenkti Lietuvos saugumui”, – teigė Šakalienė viename iš interviu.
Šakalienė pabrėžė, kad netrukus bus matomas sąrašas pavardžių, kurios, jos manymu, yra susijusios su šia veikla. Ji ragina visuomenę būti budrią ir atidžiai stebėti politikų veiksmus, kad būtų užkirstas kelias galimoms grėsmėms.
Istorinis kontekstas
Terminas „penktoji kolona” kilęs iš Ispanijos pilietinio karo laikų, kai generolas Emilio Mola teigė, kad keturios kolonos žygiuoja į Madridą, o penktoji kolona – tai slaptieji rėmėjai, veikiantys mieste. Šiuolaikiniame kontekste šis terminas vartojamas apibūdinti grupėms ar asmenims, kurie, nors ir būdami valstybės piliečiais ar pareigūnais, veikia užsienio valstybės naudai.
Lietuvos istorijoje jau buvo atvejų, kai politikai buvo kaltinami veikimu svetimos valstybės naudai. Vienas ryškiausių pavyzdžių – buvusio Seimo nario Mindaugo Basčio atvejis, kai 2017 m. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją dėl ryšių su Rusijos energetikos kompanijų atstovais ir buvusiu KGB darbuotoju.
Ekspertų nuomonės
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Nerijus Maliukevičius pastebi, kad pastaraisiais metais Baltijos šalyse aktyvėja užsienio įtakos operacijos.
„Matome sistemingą bandymą infiltruoti demokratines institucijas, ypač parlamentus. Tai daroma per politikus, kurie nebūtinai tiesiogiai bendradarbiauja su užsienio žvalgybomis, bet gali būti paveikiami per ekonominius interesus, ideologinius įsitikinimus ar tiesiog manipuliaciją”, – teigia N. Maliukevičius.
Valstybės saugumo departamentas savo metinėse grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitose ne kartą yra įvardijęs Rusijos ir Baltarusijos pastangas daryti įtaką Lietuvos politiniams procesams.
Šakalienės pozicija
Šakalienė taip pat pabrėžė, kad svarbu stiprinti demokratines institucijas ir užtikrinti, kad jos veiktų skaidriai ir atsakingai. Ji pasisako už griežtesnius interesų deklaravimo reikalavimus politikams ir siūlo stiprinti parlamentinę kontrolę.
„Mūsų demokratija yra jauna ir pažeidžiama. Turime ją saugoti ne tik nuo išorinių grėsmių, bet ir nuo vidinės erozijos. Kiekvienas pilietis turi teisę žinoti, ar jo išrinkti atstovai tikrai atstovauja Lietuvos interesams”, – pabrėžė Seimo narė.
Šakalienė yra žinoma kaip aktyvi žmogaus teisių gynėja, ypač vaikų teisių srityje. Ji taip pat ne kartą pasisakė už griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu ir rėmė sankcijų politiką.
Demokratijos imunitetas
Kalbant apie galimas „penktosios kolonos” grėsmes, svarbu suprasti, kad demokratinių institucijų atsparumas priklauso nuo visuomenės budrumo ir aktyvumo. Istorija rodo, kad užsienio įtakos operacijos sėkmingiausiai veikia tada, kai piliečiai nustoja domėtis politika arba praranda pasitikėjimą savo valstybės institucijomis.
Politinė kultūra, paremta kritiniu mąstymu ir informuotu dalyvavimu, yra geriausias skydas prieš bandymus manipuliuoti demokratiniais procesais. Šakalienės įspėjimas – tai ne tik raginimas stebėti konkrečius politikus, bet ir primygtinis kvietimas stiprinti mūsų demokratijos imunitetą, kuris ilgainiui yra vienintelė patikima apsauga nuo bet kokių „penktųjų kolonų”.