Šakalienė pritaria prezidentui: socialinis ir šalies saugumas turi būti derinami
Seimo narė Dovilė Šakalienė išreiškė pritarimą prezidento Gitano Nausėdos pozicijai, kad nereikėtų supriešinti socialinio ir šalies saugumo klausimų. Ji pabrėžė, kad abu šie aspektai yra svarbūs ir turėtų būti derinami siekiant užtikrinti visuomenės gerovę.
Šakalienė teigė, kad socialinė politika ir saugumo užtikrinimas nėra tarpusavyje nesuderinami tikslai, o veikiau vienas kitą papildantys elementai, kurie kartu gali prisidėti prie stipresnės ir saugesnės valstybės kūrimo. Ji ragino politikus ieškoti sprendimų, kurie leistų suderinti šiuos du svarbius aspektus, o ne juos priešinti.
Kontekstas ir prezidento pozicija
Prezidentas Gitanas Nausėda pastarosiomis savaitėmis ne kartą akcentavo, kad Lietuvai svarbu rasti balansą tarp gynybos finansavimo didinimo ir socialinių poreikių tenkinimo. Savo metiniame pranešime jis pabrėžė, kad „šalies saugumas prasideda nuo žmonių gerovės„, o diskusijose dėl 2025 metų biudžeto nuolat primena, kad gynybai skiriami 3% BVP neturėtų būti didinami socialinių garantijų sąskaita.
Šakalienės išsakyta pozicija atspindi platesnį Seimo Žmogaus teisių komiteto, kuriam ji priklauso, požiūrį. Komitetas ne kartą yra pabrėžęs, kad žmogaus teisių užtikrinimas ir socialinė apsauga yra neatskiriama nacionalinio saugumo dalis.
Tarptautinė patirtis
Šakalienė savo poziciją grindžia ir Šiaurės šalių pavyzdžiu, kur stipri socialinė politika eina išvien su patikima gynybos sistema. Ypač akcentuojama Suomijos patirtis, kuri, nepaisant ilgos sienos su Rusija, sugebėjo išlaikyti ir stiprią socialinę apsaugą, ir patikimą gynybos sistemą.
„Suomija puikiai įrodo, kad stipri socialinė valstybė ir tvirtas saugumas nėra priešingos sąvokos. Priešingai – jie vienas kitą sustiprina„, – pabrėžė Šakalienė.
Europos Sąjungos kontekste taip pat vis dažniau kalbama apie „socialinį atsparumą” kaip būtiną saugumo komponentą. 2023 m. Europos Komisijos ataskaitoje apie hibridines grėsmes pabrėžiama, kad socialiai atsparios visuomenės yra mažiau pažeidžiamos informacinių atakų ir kitų hibridinių grėsmių.
Tarp dviejų polių: kaip rasti balansą?
Nors Šakalienės pozicija sulaukė pritarimo iš centro-kairės politinių jėgų, dalis konservatorių išreiškė nuomonę, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje gynybos stiprinimas turėtų būti absoliutus prioritetas.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas anksčiau yra teigęs, kad gynybos finansavimas turėtų siekti ne mažiau kaip 3,5% BVP, o tai gali reikalauti tam tikrų kompromisų kitose srityse.
Šakalienė, reaguodama į tokią poziciją, pabrėžė, kad „saugumas be socialinio teisingumo kuria tik iliuziją, kad esame apsaugoti. Tikrasis saugumas kyla iš visuomenės sanglaudos ir pasitikėjimo valstybe, o tai neįmanoma be tvirto socialinio pamato„.
Saugumo ir socialinės gerovės simbiozė: žvilgsnis į ateitį
Diskusija apie socialinio ir šalies saugumo derinimą greičiausiai išliks aktuali artėjant 2025 metų biudžeto svarstymams. Šakalienės išsakyta pozicija atspindi augantį supratimą, kad šiuolaikinėje valstybėje saugumas negali būti užtikrintas vien tik karinėmis priemonėmis.
Istorija rodo, kad visuomenės, kuriose egzistuoja didelė socialinė atskirtis, tampa lengvesniu taikiniu informacinėms operacijoms ir kitoms hibridinėms grėsmėms. Todėl socialinė sanglauda tampa ne prabanga, o būtinybe užtikrinant nacionalinį saugumą.
Kaip pažymėjo Šakalienė, „stipri Lietuva – tai ne tik tankai ir naikintuvai, bet ir oriai gyvenantys žmonės, jaučiantys, kad valstybė jais rūpinasi„. Šis požiūris, atrodo, vis labiau įsitvirtina politiniame diskurse, signalizuodamas apie galimą naują politinio konsensuso formavimąsi, kur socialinė ir saugumo politika matomos ne kaip konkuruojančios, o kaip viena kitą papildančios sritys.