Suomijos gynybos modelis – pamoka Lietuvai
Lietuvos Seimo narė Dovilė Šakalienė teigia, kad Suomijos pasiruošimas gynybai yra puikus pavyzdys Lietuvai. Ji pabrėžia, kad Suomija, turinti ilgą sieną su Rusija, nuosekliai investuoja į savo gynybos pajėgumus ir visuomenės pasirengimą galimoms grėsmėms. Suomija ne tik stiprina savo kariuomenę, bet ir skiria didelį dėmesį visuomenės švietimui bei informavimui apie galimas krizes.
Šakalienė pažymi, kad Suomijos modelis yra vertingas, nes apima ne tik karinius aspektus, bet ir visuomenės atsparumo didinimą. Tai apima tiek fizinį, tiek psichologinį pasirengimą, kuris yra būtinas siekiant užtikrinti šalies saugumą. Ji ragina Lietuvą sekti Suomijos pavyzdžiu ir stiprinti savo gynybos pajėgumus bei visuomenės atsparumą.
Be to, Šakalienė pabrėžia, kad Suomijos patirtis rodo, jog nuoseklus ir ilgalaikis investavimas į gynybą bei visuomenės švietimą gali padėti užtikrinti šalies saugumą net ir esant sudėtingoms geopolitinėms sąlygoms. Ji mano, kad Lietuva turėtų daugiau dėmesio skirti ne tik kariniams pajėgumams, bet ir visuomenės informavimui bei pasirengimui galimoms krizėms.
Suomijos gynybos strategijos išskirtinumai
Suomijos gynybos strategija remiasi vadinamuoju „totalios gynybos” principu, kuris buvo suformuotas po Žiemos karo su Sovietų Sąjunga 1939-1940 metais. Šalis išlaiko visuotinę karinę prievolę, pagal kurią apie 70% vyrų atlieka privalomąją karinę tarnybą, o rezerve yra apie 280 000 karių, kurie gali būti mobilizuoti per 72 valandas.
Įdomu tai, kad Suomija turi vieną didžiausių artilerijos arsenalų Europoje ir išlaiko didelį požeminių bunkerių tinklą, kuriame karo atveju galėtų prisiglausti beveik visi Helsinkio gyventojai. Šalyje taip pat reguliariai vyksta civilinės gynybos pratybos, o mokyklose mokiniai nuo mažens supažindinami su elgesiu krizių atvejais.
Suomijos gynybos biudžetas 2023 metais pasiekė rekordinį 2,5% BVP lygį, o po įstojimo į NATO 2023 metų balandį, šalis toliau stiprina savo pajėgumus, ypač oro gynybos srityje.
Lietuvos situacija ir galimybės
Lietuva pastaraisiais metais taip pat didina savo gynybos biudžetą, kuris 2023 metais pasiekė 2,52% BVP, tačiau, kaip pažymi ekspertai, vien finansavimo nepakanka. Lietuvoje vis dar trūksta sisteminio požiūrio į visuomenės pasirengimą krizėms.
Nors 2016 metais buvo išleistas civilinės saugos vadovėlis „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui”, jo tiražas buvo ribotas, o informacijos sklaida nepakankama. Tuo tarpu Suomijoje panašūs leidiniai reguliariai atnaujinami ir pasiekia kiekvieną namų ūkį.
Lietuvoje taip pat trūksta slėptuvių civilių gyventojų apsaugai – 2022 metais atlikta analizė parodė, kad esamos slėptuvės galėtų priimti vos 15% Lietuvos gyventojų.
Visuomenės atsparumas – ne mažiau svarbus nei ginklai
Dovilė Šakalienė ne kartą pabrėžė, kad Suomijos pavyzdys rodo, jog visuomenės atsparumas yra ne mažiau svarbus nei kariniai pajėgumai. Suomijoje veikia vadinamasis „psichologinės gynybos” principas – visuomenė yra mokoma atpažinti dezinformaciją, kritiškai vertinti informaciją ir išlaikyti ramybę krizių atvejais.
Šakalienė savo pasisakymuose atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje būtina stiprinti strateginę komunikaciją, ugdyti visuomenės kritinį mąstymą ir gebėjimą atpažinti informacines grėsmes. Ji taip pat pabrėžė bendruomenių vaidmenį – Suomijoje veikia stiprios vietinės bendruomenės, kurios geba savarankiškai organizuotis ir veikti krizių atvejais.
Šiaurės tvirtovės pamokos
Suomijos gynybos modelis nėra tik ginklai ir bunkeriai – tai visą visuomenę apimanti sistema, kurioje kiekvienas pilietis žino savo vaidmenį. Lietuva, stovėdama prie NATO rytinio flango, turi unikalią galimybę pasimokyti iš „Šiaurės tvirtovės” patirties. Kaip sakė vienas Suomijos gynybos ekspertas: „Mes niekada neturėjome iliuzijų dėl savo kaimyno ketinimų, todėl pasiruošimas tapo mūsų gyvenimo būdu.”
Galbūt svarbiausia Suomijos pamoka – gynybos planavimas turi vykti ne rinkimų ciklais, o dešimtmečiais į priekį. Šakalienės raginimas sekti Suomijos pavyzdžiu nėra tik politinė retorika – tai būtinybė šaliai, kuri, kaip ir Suomija prieš aštuonis dešimtmečius, puikiai supranta, ką reiškia gyventi šalia neprognozuojamo kaimyno. Klausimas ne ar esame pasiruošę, bet ar pasiruošę pakankamai.