Naujienų portalas

Kaip nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų skelbiant informaciją socialiniuose tinkluose?

Vis dažniau bendrų susibūrimų metu mūsų draugai ir artimieji, paprašyti kartu nusifotografuoti, įspėja, kad be jų sutikimo socialiniuose tinkluose neviešintume jų nuotraukų. Taip pat vis dažniau prie informacijos, jau paskelbtos socialiniuose tinkluose, matome užrašus: „Be mano sutikimo nuotrauka (ar vaizdo įrašu) dalintis draudžiama”.

Kodėl tokių atvejų daugėja ir, tikėtina, daugės toliau ? Atsakymas paprastas. Vystantis socialiniams tinklams vis dažniau internete dalinamės informacija ne tik apie save, bet ir apie kitus sutiktus ar įdomius asmenis, nutikimus, savo, draugų bei artimųjų nuotraukomis iš bendrų renginių, giminės susibūrimų ar tiesiog internete rastų šaltinių. Tačiau jei jau kartą paskelbėme tam tikrą informaciją internete, kontroliuoti tolesnį jos plitimą ir tai, kas ją gali pamatyti, tampa praktiškai neįmanoma. Todėl asmenys, saugodami savo privatumą ir siekdami užtikrinti savo teises, kontroliuoja savo asmens duomenis visais įmanomais būdais. Čia į pagalbą ateina Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kurio vienas iš pagrindinių tikslų – asmens duomenų kontrolės sugrąžinimas į duomenų subjekto, t. y. kiekvieno iš mūsų rankas.

Taigi, kaip elgtis, kad viešindami informaciją socialiniuose tinkluose, nepažeistume BDAR reikalavimų?

Pirmiausia, reikia įsivertinti, ar socialiniuose tinkluose skelbiamoje informacijoje esama asmens duomenų. Asmens duomenų sąvoką socialinių tinklų vartotojai neretai supranta gan siaurai, dažniausiai kaip vardą, pavardę ar asmens kodą. Tačiau BDAR įtvirtino itin plačią asmens duomenų sampratą. Tai bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti tiesiogiai arba netiesiogiai. Todėl asmens duomenų sąvoka apima ne tik vardą, pavardę, asmens kodą, bet ir įvairiausius kitus duomenis, pagal kuriuos galime nustatyti asmens tapatybę: automobilio numerį, interneto identifikatorių, namų adresą, nuotrauką ir pan. Pavyzdžiui, vienoje iš naujausių 2022 metais išnagrinėtų su asmens duomenimis susijusių bylų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmą kartą pripažino, kad asmens duomenimis laikomi ne tik paciento ligos istorijoje pateikti duomenys apie patį pacientą, bet ir joje užfiksuoti duomenys apie paciento artimuosius, net jei jie nėra įvardyti vardais ir pavardėmis (LVAT 2022 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-233-525/2022).

Antra, jei jau nustatėte, kad informacijoje, kurią norite skelbti savo socialiniame tinkle, esama asmens duomenų, turite patikrinti, ar ši informacija bus skelbiama viešai, t. y. ar savo paskyroje esančia informacija dalinatės ne tik su savo artimiausiais žmonėmis, bet ir su plačiu ar neribotu asmenų ratu, pvz., viešose ar uždarose socialinių tinklų grupėse, kurių narių skaičius yra gan didelis. Pastaruoju atveju tokios informacijos sklaidai bus taikomos BDAR nuostatos. Rekomenduojama visais atvejais, kai skelbiamoje informacijoje esama asmens duomenų, pasitikrinti savo socialinio tinklo privatumo nustatymus ir paanalizuoti, kas gali matyti Jūsų skelbiamą informaciją.

Trečia, norint viešojoje erdvėje publikuoti informaciją, kurioje esama kito asmens duomenų, reikia įvykdyti bent vieną iš BDAR nurodytų teisėtumo sąlygų, pvz., gauti to žmogaus sutikimą. Sutikimu laikomas bet koks laisva valia duotas konkretus, nedviprasmiškas valios išreiškimas. Tai gali būti padaryta žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Asmens duomenų gali būti paprašyta vieną kartą, tačiau jei keičiasi informacijos naudojimo tikslas, apie tai iš naujo reikia informuoti susijusį asmenį. Tačiau asmens sutikimas tam tikrais atvejais gali būti nereikalingas. Taip yra tuomet, kai informacijos publikavimas gali būti grindžiamas viešuoju interesu, kai skelbiama informacija dėl savo pobūdžio yra svarbi viešai diskusijai.

Daugiau apie tai, kaip turėtume elgtis, kad socialiniuose tinkluose viešai skelbdami informaciją nepažeistume kitų asmenų teisės į asmens duomenų apsaugą, kviečiame sužinoti iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovės vaizdo komentaro, kuris yra pateikiamas čia: https://bit.ly/38oHgHT.

Taip pat išsamias gaires apie tai, kaip saugoti savo ir kitų asmenų duomenis socialiniuose tinkluose ir nepažeisti BDAR nuostatų, galima sužinoti iš ES finansuojamo projekto „Darna ar konfliktas: įtampos tarp teisės į asmens duomenų apsaugos ir saviraiškos bei informacijos laisvės šalinimo link” („ConCon”) metu sukurtų gairių „Kaip tvarkyti asmens duomenis socialiniuose tinkluose”, kuriose pateikiama ne tik teisinė informacija, bet ir daug pavyzdžių bei atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus.

Plačiau apie asmens duomenų apsaugą socialinių tinklų naudotojams: https://bit.ly/3MpSnz6.

Daugiau apie asmens duomenų tvarkymą socialiniuose tinkluose žurnalistikos tikslais: https://bit.ly/3LhNkPy.

Šis straipsnis yra sudėtinė ES finansuojamo projekto „Darna ar konfliktas: įtampos tarp teisės į asmens duomenų apsaugos ir saviraiškos bei informacijos laisvės šalinimo link” (angl. „Connecting not conflicting: removing the tension between personal data protection and freedom of expression and information” –  „ConCon”) dalis.

Projekto partneriai: Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) ir Mykolo Romerio universitetas.

Daugiau apie gaires ŽEIT: https://bit.ly/3wnkYhm.

 Projektas „ConCon” iš dalies finansuojamas pagal Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą (2014–2020). Straipsnyje pateikiama tik projektų vykdytojų nuomonė. Jie visiškai atsako už turinį. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės dėl poveikio, kurį gali sukelti šiame straipsnyje pateikta informacija.

Jums gali patikti