Sausio 30 dieną Lietuvoje užfiksuotas naujas šilumos rekordas – 10,9 laipsnio šilumos – yra ne tik neįprastas reiškinys, bet ir dalis platesnės tendencijos, kurią stebi mokslininkai visame pasaulyje. Klimato kaita, kurią skatina žmogaus veikla, tokia kaip iškastinio kuro deginimas ir miškų kirtimas, lemia vis dažnesnius ir intensyvesnius ekstremalius orų reiškinius. Šiltesnės žiemos, kaip ši, gali turėti įvairių pasekmių tiek ekosistemoms, tiek žmonių gyvenimui.
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, šiltesnės žiemos gali paveikti žemės ūkį, nes augalai gali pradėti augti anksčiau nei įprasta, o vėliau juos gali pažeisti netikėtos šalnos. Be to, šiltesnės žiemos gali turėti įtakos vietinei faunai, pavyzdžiui, paukščiams, kurie gali pradėti migruoti anksčiau arba visai nepalikti regiono. Tai gali sutrikdyti natūralų ekosistemų balansą.
Meteorologai ir klimato mokslininkai nuolat stebi šiuos pokyčius, naudodamiesi pažangiausiomis technologijomis ir modeliais, kad prognozuotų būsimus klimato pokyčius ir jų poveikį. Jie taip pat dirba su politikos formuotojais, siekdami kurti strategijas, kaip prisitaikyti prie šių pokyčių ir mažinti jų poveikį.
Tuo tarpu gyventojai, nors ir džiaugiasi šiltesniais orais, vis labiau supranta klimato kaitos keliamus iššūkius. Visuomenės sąmoningumas apie klimato kaitą auga, skatinant žmones imtis veiksmų, tokių kaip energijos taupymas, atliekų mažinimas ir perėjimas prie tvaresnių gyvenimo būdų. Šie veiksmai yra svarbūs siekiant sumažinti klimato kaitos poveikį ir užtikrinti, kad ateities kartos galėtų gyventi sveikoje ir stabilioje aplinkoje.