Ukrainos kontrofensyva Kursko srityje – netikėtas strateginis ėjimas
Praėjusi savaitė parodė, kad šis karas vis dar gali nustebinti net patyrusius analitikus. Ukrainos pajėgos įvykdė drąsią operaciją Rusijos Kursko srityje, kuri tapo vienu reikšmingiausių įvykių nuo karo pradžios. Operacija prasidėjo antradienį ir per kelias dienas ukrainiečiai užėmė apie 1000 kvadratinių kilometrų teritorijos, įskaitant keletą gyvenviečių.
Tai pirmasis toks didelio masto Ukrainos pajėgų įsiveržimas į Rusijos teritoriją nuo 2022 metų vasario. Analitikai sako, kad ši operacija turėjo kelias strategines priežastis. Pirma, ji priverčia Rusiją perkelti pajėgas iš kitų fronto ruožų, ypač iš Donbaso, kur rusai intensyviai puolė. Antra, tai psichologinis smūgis Kremliui – juk Putin visą laiką tvirtino, kad kontroliuoja situaciją ir gina Rusiją nuo „nacistų”.
Vietiniai Kursko srities gyventojai socialiniuose tinkluose dalijosi vaizdo įrašais, kuriuose matyti, kaip žmonės bėga iš savo namų, o keliai užkimšti automobilių. Rusijos valdžia paskelbė evakuaciją keliuose rajonuose, o tai rodo, kad situacija jiems tikrai rimta. Ukrainos prezidentas Zelenskis patvirtino operaciją, sakydamas, kad „karas grįžta į savo kilmės šalį”.
Rusijos pajėgų pažanga Donbase sulėtėjo iki minimumo
Kol dėmesys nukrypo į Kurską, Donbase įvyko kažkas netikėto – Rusijos puolimas beveik sustojo. Per pastarąją savaitę rusai užėmė vos keletą kvadratinių kilometrų, nors prieš tai jie kasdien pranešdavo apie naujų gyvenviečių užėmimą. Tokmako ir Pokrovsko kryptimis, kur dar prieš dvi savaites vyko intensyvūs mūšiai, dabar situacija stabilizavosi.
Kariniai ekspertai mano, kad tai tiesiogiai susiję su Kursko įvykiais. Rusija tiesiog neturi pakankamai pajėgų kovoti visur vienu metu. Jie buvo priversti perkelti dalinius iš Donbaso į Kursko sritį, kad sustabdytų ukrainiečių puolimą. Tai rodo, kad nepaisant visų Putino pareiškimų apie „specialiosios operacijos” sėkmę, Rusijos kariuomenė yra išsekusi ir negali palaikyti ofensyvos keliose kryptyse.
Ukrainos gynybos pajėgos tuo tarpu sutvirtino savo pozicijas. Jie pasinaudojo šia pertrauka, kad papildytų atsargas, perkeltų šviežias pajėgas ir paruoštų naujas gynybines linijas. Keli Ukrainos kariai, su kuriais kalbėjo žurnalistai, sakė, kad tai pirmas kartas per kelis mėnesius, kai jie gali bent kiek atsikvėpti.
Tarptautinės paramos paketas pagaliau pasiekė frontą
Ginklai ir amunicija, dėl kurių Vakarai ginčijosi pusmetį, pagaliau pasiekė Ukrainos pajėgas. Praėjusią savaitę buvo užfiksuota, kaip fronte pasirodė nauji amerikiečių HIMARS raketų kompleksai, vokiški Leopard tankai ir britų tolimojo nuotolio sparnuotosios raketos Storm Shadow. Tai ne tik ginklai – tai galimybė keisti karo eigą.
Ypač svarbus yra amunicijos klausimas. Per pastaruosius kelis mėnesius Ukraina patyrė didelį jos trūkumą, o tai reiškė, kad artilerija galėjo šaudyti tik į pačius svarbiausius taikinius. Dabar situacija keičiasi – amerikiečių 155 mm sviedinių atsargos papildytos, o tai leidžia efektyviau atremti Rusijos atakas.
Vokietijos gynybos ministrė praėjusią savaitę aplankė Ukrainą ir paskelbė apie naują 500 milijonų eurų vertės karinės pagalbos paketą. Jame – oro gynybos sistemos, kurios labai reikalingos apsiginti nuo Rusijos raketų ir dronų atakų. Prancūzija taip pat paskelbė siunčianti papildomus Mirage naikintuvus, nors jų pristatymas užtruks dar keletą mėnesių.
Juodosios jūros koridorius veikia geriau nei tikėtasi
Ekonominis karas yra ne mažiau svarbus už mūšius fronte. Praėjusią savaitę Ukraina pranešė, kad per Juodosios jūros koridorių eksportavo rekordinį grūdų kiekį nuo Rusijos blokados pradžios. Per vieną savaitę išplaukė 12 laivų su beveik 400 tūkstančių tonų grūdų.
Tai svarbu ne tik Ukrainos ekonomikai, bet ir visam pasauliui. Ukraina yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų, o jos grūdai maitina milijonus žmonių Afrikoje ir Azijoje. Kai Rusija blokavo uostus, maisto kainos visame pasaulyje šoko į viršų. Dabar, kai koridorius veikia, situacija stabilizuojasi.
Rusija, žinoma, bando trukdyti. Jų karo laivai ir povandeniniai laivai patruliuoja Juodojoje jūroje, o kartais net šaudo raketas link komercinių laivų. Bet Ukrainos oro gynybos sistemos ir laivyno dronai sugebėjo apsaugoti koridorių. Praėjusią savaitę ukrainiečiai sunaikino dar vieną Rusijos desantinį laivą, kas dar labiau susilpnino jų galimybes kontroliuoti jūrą.
Rusijos vidaus padėtis – pirmieji rimti plyšiai
Kažkas keičiasi ir pačioje Rusijoje. Kursko srities įvykiai sukėlė paniką ne tik tarp vietinių gyventojų, bet ir Maskvos elito. Socialiniuose tinkluose, net ir cenzūruojamuose, žmonės pradėjo viešai kritikuoti valdžią už nesugebėjimą apsaugoti savo teritorijos. Tai didelis dalykas šalyje, kur bet koks kritikos žodis gali baigtis kalėjimu.
Keletas žinomų Rusijos karo tinklaraštininkų, kurie paprastai palaiko Kremlių, praėjusią savaitę paskelbė aštrius įrašus, kaltindami kariuomenės vadovybę nekompetencija. Vienas jų rašė: „Kaip galėjo nutikti, kad priešas tiesiog įžygiavo į mūsų teritoriją ir niekas jo nesustabdė?” Tokie klausimai kelia nerimą Kremliuje, nes jie griauna Putino kuriamą „viskas po kontrole” naratyvą.
Ekonominė situacija taip pat blogėja. Rublis per savaitę nuvertėjo dar 5 procentų, infliacija auga, o kainos parduotuvėse kyla kasdien. Centrinis bankas buvo priverstas vėl kelti palūkanų normas, bet tai tik dar labiau slopina ekonomiką. Žmonės pradeda jausti karo poveikį savo kišenėse, o tai ilgalaikėje perspektyvoje gali būti pavojingiau Putinui nei pralaimėjimai fronte.
Diplomatiniai ėjimai – naujos derybų galimybės?
Tarptautinėje arenoje taip pat vyko svarbūs pokyčiai. Turkijos prezidentas Erdoganas praėjusią savaitę surengė telefoninį pokalbį su Zelenskiu ir Putinu, bandydamas inicijuoti naują derybų raundą. Nors konkretaus rezultato nebuvo, pats faktas, kad pokalbiai vyksta, yra ženklas.
Kinija taip pat aktyvėjo. Jų užsienio reikalų ministras aplankė kelis Europos miestus ir kalbėjosi apie galimą taikos planą. Tiesa, Ukraina skeptiškai žiūri į Kinijos pasiūlymus, nes Pekinas yra per arti Maskvos. Bet diplomatai sako, kad bet koks dialogas yra geresnis nei jo nebuvimas.
JAV valstybės sekretorius Blinken praėjusią savaitę pareiškė, kad Amerika palaiko Ukrainos pastangas pasiekti „teisingą taiką”, bet pabrėžė, kad tai turi būti Ukrainos sąlygomis, ne Rusijos diktuojamomis. Tai svarbus signalas, kad Vakarai nesiruošia spausti Ukrainos daryti nuolaidų.
Europos Sąjunga tuo tarpu pradėjo diskusijas apie tai, kaip galėtų atrodyti Ukrainos atkūrimas po karo. Praėjusią savaitę Briuselyje vyko konferencija, kurioje dalyvavo verslo atstovai, bankininkai ir politikai. Kalbama apie šimtus milijardų eurų investicijų, bet viskas priklauso nuo to, kaip ir kada karas baigsis.
Kas laukia artimiausiu metu – realistiniai scenarijai
Žvelgiant į ateitį, aišku, kad praėjusi savaitė gali būti posūkio taškas. Ukrainos operacija Kursko srityje parodė, kad jie gali ne tik gintis, bet ir pulti. Tai keičia visą karo dinamiką ir verčia Rusiją permąstyti savo strategiją.
Artimiausias savaites greičiausiai matysime intensyvius mūšius Kursko srityje. Rusija tikrai bandys atsiimti prarastą teritoriją, nes tai prestižo klausimas Kremliui. Bet ar jiems pavyks – didelis klausimas. Ukraina turėjo laiko pasiruošti ir įtvirtinti pozicijas, o rusų pajėgos jau ir taip išsekusios.
Donbase situacija gali likti santykinai rami dar keletą savaičių, kol Rusija spręs Kursko problemą. Tai duoda Ukrainai vertingą laiką stiprinti gynybą ir ruoštis galimiems rudens puolimams. Ekspertai sako, kad rugsėjis ir spalis bus kritiniai mėnesiai – tada paaiškės, ar Rusija sugebės atnaujinti ofensyvą, ar ne.
Tarptautinėje arenoje tikėtina daugiau diplomatinių iniciatyvų. Rugsėjį vyks JT Generalinė Asamblėja, kur Ukrainos klausimas bus vienas svarbiausių. Zelenskis tikrai naudosis šia tribūna, kad dar kartą primintų pasauliui apie karą ir poreikį toliau remti Ukrainą. Rusija, savo ruožtu, bandys išlaikyti savo įtaką tarp Globalinio Pietų šalių.
Ekonominis spaudimas Rusijai tik didės. Vakarai ruošia naujus sankcijų paketus, ypač nukreiptus į energetikos sektorių ir technologijų eksportą. Tai neduos greitų rezultatų, bet ilgalaikėje perspektyvoje silpnins Rusijos gebėjimą tęsti karą. Ukraina tuo tarpu stengiasi išlaikyti savo ekonomiką gyvą – grūdų eksportas, tarptautinė pagalba ir vidaus mobilizacija yra pagrindiniai veiksniai.
Kas svarbu suprasti – karas nesibaigs greitai. Net ir su visais šiais pokyčiais, kuriuos matėme per praėjusią savaitę, kelias iki taikos vis dar ilgas ir sudėtingas. Bet kiekvienas toks įvykis kaip Kursko operacija primena, kad šis karas nėra užšaldytas konfliktas ir situacija gali keistis labai greitai. Ukraina įrodė, kad turi ne tik valios kovoti, bet ir strateginio mąstymo, o tai galbūt svarbiausia ilgalaikėje perspektyvoje.