Lietuvos gynybos sistema žengia skaidrumo link
Lietuvos krašto apsaugos ministerija svarsto galimybes, kaip viešinti dalį gynybos sistemoje atliekamų patikrinimų rezultatų. Šiuo metu vyksta diskusijos, kaip užtikrinti, kad informacija būtų prieinama visuomenei, tačiau kartu išlaikant reikiamą slaptumo lygį.
Krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė sako, kad siekiama didesnio skaidrumo ir visuomenės pasitikėjimo, todėl ieškoma būdų, kaip dalį patikrinimų rezultatų pateikti viešai. Tačiau pabrėžiama, kad būtina atsižvelgti į nacionalinio saugumo interesus ir užtikrinti, kad jautri informacija nepatektų į netinkamas rankas.
Šis žingsnis yra dalis platesnių pastangų stiprinti gynybos sistemos skaidrumą ir efektyvumą.
Skaidrumo iniciatyvos kontekstas
Pastaraisiais metais Lietuvos gynybos sektorius susiduria su didėjančiu visuomenės susidomėjimu, ypač po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį. Šalies gyventojams kyla vis daugiau klausimų apie gynybos pajėgumų būklę, kariuomenės pasirengimą ir gynybai skiriamų lėšų panaudojimą.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovai patvirtina, kad viešinimo iniciatyva atsirado reaguojant į 2023 m. atliktos apklausos rezultatus, kurie parodė, jog 72% Lietuvos gyventojų norėtų gauti daugiau informacijos apie šalies gynybos sistemą.
Ministerija jau pradėjo rengti gaires, kurios nustatytų, kokio pobūdžio informacija galėtų būti viešinama. Planuojama, kad visuomenei bus prieinami duomenys apie:
- Bendrąsias išvadas dėl karinių dalinių pasirengimo
- Statistinius duomenis apie pratybų rezultatus
- Informaciją apie gynybai skirtų lėšų panaudojimą
- Ataskaitas apie įgyvendintus infrastruktūros projektus
Balanso paieškos
Gynybos ekspertai pabrėžia, kad siekiant didesnio skaidrumo būtina išlaikyti pusiausvyrą. NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro Rygoje atstovas Janis Sarts praėjusį mėnesį Vilniuje vykusioje konferencijoje pažymėjo, kad „skaidrumas gynybos sektoriuje yra būtinas demokratinėje visuomenėje, tačiau jis negali tapti Achilo kulnu nacionaliniam saugumui”.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vadovas pulkininkas Gintaras Koryzna teigia, kad viešinant patikrinimų rezultatus bus taikomas „sluoksniavimo principas” – dalis informacijos bus prieinama plačiajai visuomenei, dalis – tik su atitinkamomis prieigomis.
„Mūsų tikslas – suteikti visuomenei supratimą apie gynybos sistemos būklę, neatskleidžiant detalių, kurios galėtų sukelti grėsmę nacionaliniam saugumui”, – aiškina G. Koryzna.
Tarptautinė praktika
Lietuva nėra pirmoji NATO šalis, ieškanti būdų didinti gynybos sistemos skaidrumą. Estija jau nuo 2018 m. viešina dalį gynybos patikrinimų rezultatų savo internetinėje platformoje „Riigikaitseportaal”. Suomija taip pat reguliariai skelbia gynybos pajėgumų vertinimo ataskaitas, neatskleidžiant jautrių detalių.
Švedijos gynybos tyrimų agentūra (FOI) kasmet publikuoja viešas ataskaitas apie kariuomenės pasirengimą, kuriose pateikiama bendra informacija, tačiau neminimos konkrečios silpnosios vietos ar taktiniai pajėgumai.
Tarp atvirumo ir saugumo
KAM tikisi, kad pirmieji viešinami patikrinimų rezultatai galėtų pasirodyti jau 2024 m. antroje pusėje. Šiuo metu rengiama metodika, kaip atskirti viešintiną informaciją nuo slaptos.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, kad didesnis skaidrumas padės ne tik stiprinti visuomenės pasitikėjimą gynybos sistema, bet ir skatins pačią sistemą tobulėti. „Kai žinai, kad tavo darbo rezultatai bus matomi visuomenei, natūraliai kyla motyvacija dirbti geriau”, – sako ministras.
Tuo pačiu metu Valstybės saugumo departamentas primena apie būtinybę išlikti budriems informacijos viešinimo kontekste, ypač atsižvelgiant į Rusijos vykdomą žvalgybinę veiklą Baltijos regione. Departamento vertinimu, net ir iš pirmo žvilgsnio nekenksminga informacija, sujungta su kitais duomenimis, gali atskleisti svarbias detales apie gynybos sistemą.
Atvirumo amžiuje: tarp visuomenės teisės žinoti ir valstybės saugumo
Lietuvos pasirinktas kelias link didesnio gynybos sistemos skaidrumo atspindi platesnę demokratinių valstybių dilemą – kaip suderinti visuomenės teisę į informaciją su nacionalinio saugumo imperatyvais. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur informacija tampa vis svarbesniu strateginiu ištekliumi, šis balansas tampa ypač aktualus.
Gynybos ekspertai sutinka, kad tam tikras skaidrumo lygis ne tik stiprina visuomenės pasitikėjimą, bet ir didina valstybės atsparumą hibridinėms grėsmėms. Informuota visuomenė tampa mažiau pažeidžiama dezinformacijai ir priešiškų valstybių propagandai.
Tačiau kelias link didesnio skaidrumo nebus lengvas – jis reikalaus nuolatinio dialogo tarp gynybos institucijų, ekspertų bendruomenės ir visuomenės. Tikėtina, kad Lietuvos patirtis šioje srityje taps svarbiu pavyzdžiu kitoms regiono valstybėms, ieškančioms savo atsakymų į tą patį fundamentalų klausimą – kiek atvirumo yra saugu šiuolaikiniame neramiame pasaulyje.