Buvusio Seimo nario K. Bartoševičiaus byla pasiekė finišo tiesiąją
Trečiadienį Panevėžio apygardos teisme įvyko paskutinis buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus bylos posėdis. Politikas, kuris parlamentare dirbo 2016-2020 metų kadencijoje, kaltinamas seksualiniu priekabiavimu ir kitais nusikaltimais prieš nepilnamečius.
Bartoševičius kategoriškai neigia kaltinimus, teigdamas, kad byla prieš jį yra sufabrikuota. „Esu visiškai nekaltas, ir tikiuosi, kad teismas tai įrodys”, – žurnalistams pareiškė jis prieš įžengdamas į teismo salę.
Byla prasidėjo 2021 metų pavasarį, kai Panevėžio apygardos prokuratūra, remdamasi dviejų nepilnamečių parodymais, pateikė kaltinimus buvusiam politikui. Pagal Baudžiamojo kodekso 150, 151 ir 153 straipsnius jam gresia iki 12 metų laisvės atėmimo.
Prokuroras Tomas Vaišvila spaudos konferencijoje teigė: „Turime pakankamą kiekį įrodymų, įskaitant nukentėjusiųjų parodymus, elektroninės komunikacijos įrašus ir liudininkų parodymus, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę.”
Bartoševičiaus gynybos komandai vadovaujantis advokatas Remigijus Merkevičius laikosi pozicijos, kad prokurorai neturi tiesioginių įrodymų. „Visa byla remiasi prieštaringais parodymais ir nepagrįstomis prielaidomis. Mūsų klientas niekada neturėjo jokių neteisėtų ketinimų bendraujant su nepilnamečiais”, – sakė jis.
Teismo proceso metu buvo apklausti 17 liudininkų, įskaitant nukentėjusiuosius, jų šeimos narius ir psichologijos ekspertus. Psichologinės ekspertizės išvados, kurias užsakė prokuratūra, rodo, kad nukentėjusiųjų parodymai yra patikimi, tačiau gynybos užsakyti alternatyvūs tyrimai tai neigia.
Šis atvejis tapo dalimi platesnės diskusijos apie seksualinių nusikaltimų prieš vaikus prevenciją Lietuvoje. Pagal Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro duomenis, per pastaruosius penkerius metus tokių nusikaltimų skaičius išaugo 23%.
Byla, kuri gali pakeisti precedentus
Teismo sprendimas Bartoševičiaus byloje bus paskelbtas lapkričio 28 d. Teisininkai pabrėžia, kad šis sprendimas gali tapti svarbiu precedentu kitose bylose, susijusiose su seksualiniais nusikaltimais prieš nepilnamečius.
Vaikų teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, komentuodama bylą, pabrėžė būtinybę tobulinti teisinę sistemą: „Tokios bylos atskleidžia spragas mūsų teisinėje sistemoje ir parodo, kad turime stiprinti vaikų apsaugą nuo seksualinio išnaudojimo.”
Visuomenės dėmesys šiai bylai neblėsta – prie teismo rūmų susirinko tiek palaikantys Bartoševičių, tiek reikalaujantys griežtos bausmės. Socialiniuose tinkluose diskusijos įgauna vis aštresnį toną, o #TeisingumąVaikams žyma tapo viena populiariausių.
Tamsioji galios pusė
Bartoševičiaus byla – tai ne tik teisinis procesas, bet ir ryškus priminimas apie galios disbalansą santykiuose su pažeidžiamomis visuomenės grupėmis. Nepriklausomai nuo galutinio teismo sprendimo, ši byla jau dabar privertė visuomenę atkreipti dėmesį į vaikų apsaugos problemas ir politikų atsakomybę.
Psichologė dr. Aušra Kurienė pastebi: „Tokie atvejai atskleidžia, kaip svarbu mokyti vaikus atpažinti netinkamą elgesį ir nebijoti kreiptis pagalbos. Kita vertus, tai primena mums visiems, kad statusas ar pozicija nesuteikia teisės pažeisti kitų žmonių, ypač vaikų, teises.”
Artėjant teismo sprendimui, visuomenė ir teisininkai sutaria – kad ir koks būtų verdiktas, jis neabejotinai paveiks požiūrį į seksualinių nusikaltimų tyrimus Lietuvoje ir galbūt paskatins reikalingus pokyčius teisinėje sistemoje, siekiant geriau apsaugoti pažeidžiamiausius.