Šauliams siūloma GPM lengvata už įsigytą ginklą
Lietuvos Seime svarstomas pasiūlymas, kuriuo siekiama šauliams taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą už įsigytą ginklą. Šis pasiūlymas yra dalis platesnių pastangų skatinti pilietinį saugumą ir stiprinti šalies gynybinius pajėgumus. Šaulių sąjunga, kaip savanoriška organizacija, atlieka svarbų vaidmenį nacionalinio saugumo srityje, todėl lengvata būtų būdas paremti jų veiklą ir motyvuoti daugiau žmonių prisijungti prie šios organizacijos.
Lengvata būtų taikoma šauliams, kurie įsigyja ginklus savo lėšomis, ir tai leistų jiems susigrąžinti dalį išlaidų per mokesčių sistemą. Šis žingsnis taip pat galėtų paskatinti šaulius dažniau atnaujinti savo ginkluotę, užtikrinant, kad jie būtų geriau pasirengę atlikti savo pareigas.
Kodėl tai svarbu dabar?
Šis pasiūlymas atsiranda ypač jautriu geopolitiniu laikotarpiu. Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m., Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) narių skaičius išaugo beveik dvigubai – nuo maždaug 5000 iki daugiau nei 12000 narių. Tokį augimą lėmė padidėjęs visuomenės susidomėjimas pilietine gynyba ir noras prisidėti prie šalies saugumo.
Pagal dabartinę tvarką, šauliai dažnai turi patys finansuoti savo ekipuotę, įskaitant ir ginklus, kurių kaina gali siekti nuo 500 iki 2000 eurų ir daugiau. Siūloma GPM lengvata leistų susigrąžinti iki 20% išlaidų, kas vidutiniškai sudarytų 100-400 eurų kompensaciją už vieną ginklą.
Tarptautinė praktika
Panaši praktika jau egzistuoja kitose šalyse. Pavyzdžiui, Suomijoje ir Estijoje taikomi mokesčių lengvatos mechanizmai savanoriškoms gynybos organizacijoms. Šveicarijoje, kur veikia milicijos principu pagrįsta kariuomenė, piliečiai, atliekantys karinę tarnybą, gauna įvairių mokestinių lengvatų.
Latvijoje 2023 m. pradžioje taip pat buvo svarstoma panaši iniciatyva, siekiant sustiprinti Zemessardze (Latvijos nacionalinės gvardijos) pajėgumus.
Skirtingos nuomonės
Pasiūlymas sulaukė įvairių reakcijų. Palaikantieji teigia, kad tai yra teisingas žingsnis, siekiant paremti šaulius, kurie savanoriškai prisideda prie šalies gynybos. Kritikai, tačiau, išreiškia susirūpinimą dėl galimo piktnaudžiavimo sistema ir pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog lengvata būtų taikoma tik tiems, kurie tikrai aktyviai dalyvauja šaulių veikloje.
Krašto apsaugos ministerijos atstovai palaiko šią iniciatyvą, nurodydami, kad šaulių įsigyjami ginklai tiesiogiai prisideda prie valstybės gynybinių pajėgumų didinimo. Finansų ministerijos ekspertai siūlo įvesti papildomus kontrolės mechanizmus, pavyzdžiui, reikalavimą, kad šaulys būtų aktyvus organizacijos narys bent dvejus metus prieš gaunant lengvatą.
Opozicijos atstovai kelia klausimą, ar tokia lengvata nesukurs precedento kitoms savanoriškai veikiančioms organizacijoms reikalauti panašių mokestinių lengvatų.
Kaip tai veiktų praktikoje?
Jei pasiūlymas būtų priimtas, šauliai, įsigiję ginklą ir turintys tai patvirtinančius dokumentus, galėtų pateikti prašymą mokesčių inspekcijai dėl GPM lengvatos. Svarbu paminėti, kad lengvata būtų taikoma tik įstatymiškai įsigytiems ir registruotiems ginklams, kurie atitinka Šaulių sąjungos reikalavimus.
Taip pat svarstoma galimybė įvesti metinį limitą tokioms lengvatoms, siekiant užtikrinti fiskalinį tvarumą ir išvengti sistemos piktnaudžiavimo atvejų.
Pilietinės gynybos ateitis
Šis klausimas dar bus svarstomas Seime, ir galutiniai sprendimai priklausys nuo to, kaip bus įvertinti visi argumentai ir galimos pasekmės. Jei pasiūlymas bus priimtas, tai galėtų tapti reikšmingu postūmiu šaulių veiklai ir prisidėti prie bendro šalies saugumo stiprinimo.
Lietuvos saugumo ekspertai pabrėžia, kad šiuolaikiniame hibridinių grėsmių kontekste pilietinė gynyba tampa vis svarbesnė. Istoriškai Šaulių sąjunga vaidino kritinį vaidmenį tarpukario Lietuvos gynyboje, o dabar, po atkūrimo 1989 metais, organizacija vėl tampa esminiu nacionalinio saugumo ramsčiu.
Ginklai ir atsakomybė: daugiau nei mokesčių klausimas
Diskusija apie GPM lengvatą šauliams atskleidžia gilesnį klausimą apie tai, kaip valstybė vertina savo piliečių indėlį į nacionalinį saugumą. Tai ne tik finansinis sprendimas, bet ir simbolinis žingsnis, rodantis, kad Lietuva rimtai žiūri į pilietinę gynybą. Tačiau su ginklais ateina ir atsakomybė – todėl bet koks sprendimas turės būti lydimas griežtų saugumo protokolų ir tinkamo šaulių parengimo. Galbūt šis pasiūlymas yra ženklas, kad Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, priima naują realybę, kurioje kiekvienas pilietis turi būti pasirengęs ginti savo laisvę – ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais veiksmais.