Šauliams siūloma GPM lengvata už ginklų įsigijimą
Lietuvos Seime svarstomas pasiūlymas, kuriuo siekiama šauliams taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą už įsigytą ginklą. Šis pasiūlymas yra dalis platesnių pastangų skatinti piliečių įsitraukimą į šalies gynybą ir stiprinti savanoriškas gynybos struktūras.
Pagal siūlomą tvarką, šauliai, įsigiję ginklą, galėtų susigrąžinti dalį sumokėto GPM. Tai būtų reikšminga finansinė paskata tiems, kurie nori prisidėti prie šalies gynybos, tačiau susiduria su finansiniais sunkumais įsigyjant ginklus.
Lengvatos detalės ir kontekstas
Konkrečiai siūloma leisti šauliams susigrąžinti iki 15 procentų ginklo įsigijimo išlaidų per metinę pajamų deklaraciją. Šiuo metu B kategorijos pusiau automatinis šautuvas Lietuvoje kainuoja nuo 800 iki 1500 eurų, tad lengvata galėtų siekti 120-225 eurus.
Šaulių sąjunga, įkurta 1919 metais, šiuo metu vienija apie 11 000 narių. Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais, į organizaciją įstojo beveik 2000 naujų narių, tačiau ginklus turi mažiau nei pusė šaulių.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, tik apie 40 procentų šaulių turi asmeninius ginklus, o tai riboja jų galimybes efektyviai dalyvauti gynybos veiksmuose krizės atveju.
Skirtingos nuomonės
Šis pasiūlymas sulaukė įvairių reakcijų. Palaikantieji teigia, kad tai padėtų pritraukti daugiau žmonių į šaulių gretas ir sustiprintų šalies gynybinius pajėgumus. Kritikai, savo ruožtu, kelia klausimus dėl tokios lengvatos tikslingumo ir galimo piktnaudžiavimo rizikos.
„Šiuo metu Lietuvoje yra apie 100 000 legalių ginklų savininkų. Jei lengvata būtų taikoma tik šauliams, tai galėtų paskatinti įstoti į organizaciją vien dėl finansinės naudos,” – teigia Lietuvos ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius.
Tuo tarpu Šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis pabrėžia: „Ginklas šauliui – ne tik įrankis, bet ir įsipareigojimas. Lengvata padėtų tiems, kurie nuoširdžiai nori prisidėti prie šalies gynybos, bet finansiškai negali sau leisti įsigyti kokybiško ginklo.”
Tarptautinė praktika
Panaši praktika jau egzistuoja kai kuriose kitose šalyse. Pavyzdžiui, Šveicarijoje, kur veikia visuotinės karinės tarnybos sistema, rezervistai turi teisę išėję į atsargą pasilikti savo tarnybinį ginklą už simbolinę kainą. Estijoje Kaitseliit (Gynybos lyga) nariams taikoma speciali valstybės parama įsigyjant ginklus.
Suomijoje, kuri turi ilgą sienos atkarpą su Rusija, rezervistai gauna lengvatas įsigydami ginklus, skirtus praktikuotis šaudymui ir palaikyti įgūdžius.
Ką sako ekspertai?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto docentas dr. Deividas Šlekys pastebi: „Tokia lengvata yra tik dalis platesnio gynybos stiprinimo plano. Svarbu ne tik aprūpinti šaulius ginklais, bet ir užtikrinti tinkamą jų parengimą bei integraciją į bendrą gynybos sistemą.”
Seimo nariai diskutuos apie šio pasiūlymo privalumus ir trūkumus, siekdami rasti optimalų sprendimą, kuris atitiktų tiek nacionalinio saugumo, tiek finansinio skaidrumo reikalavimus. Galutinį sprendimą dėl šios lengvatos taikymo tikimasi priimti artimiausiu metu.
Tarp biudžeto ir saugumo: ar verta investuoti?
Analizuojant šį pasiūlymą, svarbu suprasti, kad kalbame ne tik apie mokestinę lengvatą, bet ir apie investiciją į šalies saugumą. Vienas šaulys su ginklu kainuotų valstybei vidutiniškai 150 eurų mokestinių lengvatų, tačiau potencialiai sukurtų daug didesnę pridėtinę vertę gynybos sistemai. Geopolitinės įtampos kontekste toks sprendimas gali būti vertinamas kaip pragmatiškas žingsnis, stiprinantis pilietinę gynybą – vieną iš Lietuvos saugumo ramsčių. Tačiau bet koks lengvatų mechanizmas turi būti kruopščiai reglamentuotas, kad užtikrintų skaidrumą ir apsaugotų nuo galimų piktnaudžiavimo atvejų. Galutinis sprendimas priklausys ne tik nuo ekonominių skaičiavimų, bet ir nuo to, kokią vertę visuomenė priskiria pilietinei gynybai šiandieninėje saugumo aplinkoje.