Seimas svarstys dirbtinio apvaisinimo prieinamumo išplėtimą
Seimas svarstys siūlymą, kuris leistų dirbtinio apvaisinimo paslaugomis pasinaudoti ir nesusituokusiems asmenims. Šiuo metu Lietuvoje galiojantys įstatymai numato, kad dirbtinio apvaisinimo procedūros gali būti taikomos tik susituokusioms poroms arba toms, kurios gyvena registruotoje partnerystėje. Tačiau naujasis siūlymas siekia išplėsti šią galimybę ir leisti pasinaudoti dirbtinio apvaisinimo paslaugomis visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų šeiminės padėties.
Pasiūlymo šalininkai teigia, kad tai būtų žingsnis link lygybės ir diskriminacijos mažinimo, nes šiuo metu nesusituokusios poros ar vieniši asmenys yra diskriminuojami dėl savo šeiminės padėties. Jie taip pat pabrėžia, kad tokia praktika jau yra įprasta daugelyje Europos šalių, kur dirbtinio apvaisinimo paslaugos yra prieinamos visiems norintiems.
Kritikai, savo ruožtu, išreiškia susirūpinimą dėl galimų socialinių ir etinių pasekmių. Jie teigia, kad tokia praktika gali paskatinti šeimos instituto nuvertėjimą ir kelia klausimų dėl vaiko gerovės, kai jis auga vienišo tėvo ar nesusituokusios poros šeimoje.
Nepaisant skirtingų nuomonių, siūlymas jau sulaukė nemažo visuomenės dėmesio ir diskusijų. Tikimasi, kad Seimas artimiausiu metu priims sprendimą dėl šio klausimo, kuris gali turėti reikšmingą poveikį Lietuvos šeimos politikai ir visuomenės požiūriui į šeimos formavimą.
Europos patirtis ir tendencijos
Lietuva šiuo metu yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kur dirbtinio apvaisinimo paslaugos yra griežtai ribojamos pagal šeiminę padėtį. Dauguma ES valstybių, įskaitant kaimynines Latviją ir Estiją, jau seniai taiko liberalesnį požiūrį.
Pavyzdžiui, Danijoje, kuri laikoma viena pažangiausių šalių reprodukcinės medicinos srityje, dirbtinio apvaisinimo procedūros prieinamos visiems, nepriklausomai nuo civilinės būklės ar seksualinės orientacijos. Šioje šalyje net veikia specializuotos klinikos, orientuotos į vienišų moterų ar tos pačios lyties porų poreikius.
Ispanijoje, kuri tapo savotišku reprodukcinio turizmo centru, paslaugos taip pat prieinamos plačiam klientų ratui, o šalies klinikos siūlo įvairias galimybes, įskaitant donorų paslaugas.
Statistika ir demografinė situacija
Lietuvos demografinė situacija kelia nerimą – gimstamumas mažėja, o visuomenė sensta. 2022 metais Lietuvoje gimė vos 19,9 tūkst. kūdikių, tai yra 9,4% mažiau nei 2021 metais. Suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis vaikų skaičius, tenkantis vienai moteriai) nukrito iki 1,37, kai demografiniam stabilumui reikia bent 2,1.
Pagal Europos reprodukcinės medicinos ir embriologijos draugijos (ESHRE) duomenis, apie 10-15% porų Europoje susiduria su nevaisingumu. Lietuvoje tai galėtų reikšti, kad apie 40-60 tūkstančių reprodukcinio amžiaus porų negali susilaukti vaikų natūraliu būdu.
Teisiniai ir finansiniai aspektai
Dabartinis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje buvo priimtas 2016 metais po ilgų diskusijų. Jis numato, kad procedūros iš dalies kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, tačiau tik susituokusioms poroms.
Siūlomi pakeitimai ne tik išplėstų galimų paslaugos gavėjų ratą, bet ir keltų klausimų dėl kompensavimo mechanizmo. Sveikatos apsaugos ministerijos preliminariais skaičiavimais, išplėtus paslaugų prieinamumą, PSDF išlaidos galėtų padidėti 15-20%.
Tarp tradicijos ir pažangos: ką renkasi Lietuva?
Lietuvoje diskusija apie dirbtinį apvaisinimą neišvengiamai tampa ir diskusija apie šeimos sampratą XXI amžiuje. Ar tradicinė šeima – vienintelis tinkamas modelis vaikui augti? Ar valstybė turi teisę riboti asmens galimybes tapti tėvais remiantis jų civiline būkle?
Moksliniai tyrimai rodo, kad vaiko gerovei svarbiausia ne šeimos forma, o santykių kokybė, emocinė aplinka ir tėvų gebėjimas užtikrinti saugumą. Tačiau visuomenėje išlieka stiprus tradicinis požiūris į šeimą.
Seimo sprendimas šiuo klausimu bus ne tik teisinis, bet ir vertybinis pasirinkimas, atspindintis, kuria kryptimi juda Lietuva – ar išlieka įsitvėrusi tradicinių šeimos modelių, ar pripažįsta šiuolaikinės visuomenės įvairovę ir individualių pasirinkimų teisę. Kad ir koks būtų sprendimas, jis neabejotinai formuos tūkstančių žmonių gyvenimus ir Lietuvos demografinę ateitį.