Tradicinės šachmatų varžybos Seime sutelkė įvairaus amžiaus entuziastus
Seime vyko tradicinės šachmatų varžybos, kuriose dalyvavo įvairių amžiaus grupių šachmatininkai. Renginys pritraukė ne tik profesionalius žaidėjus, bet ir mėgėjus, norinčius išbandyti savo jėgas šioje intelektualioje sporto šakoje. Varžybos vyko draugiškoje atmosferoje, o dalyviai turėjo galimybę pasidalinti savo patirtimi ir strategijomis.
Šių metų turnyre dalyvavo rekordinis skaičius dalyvių – daugiau nei 80 šachmatininkų iš visos Lietuvos. Tarp jų buvo ir Seimo narių, ir jaunųjų talentų, kurių jauniausiam vos 9 metai. Varžybas atidarė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, pabrėždamas šachmatų svarbą kritinio mąstymo ugdymui.
Turnyre buvo žaidžiama šveicarų sistema, 7 ratai po 15 minučių kiekvienam žaidėjui. Suaugusiųjų grupėje nugalėjo tarptautinis meistras Tomas Laurušas, surinkęs 6,5 taško iš 7 galimų. Jaunių grupėje triumfavo 14-metė Gabija Šimkutė, pademonstravusi įspūdingą žaidimą prieš vyresnius varžovus.
Įdomu tai, kad šachmatų varžybos Seime turi gilias tradicijas – pirmasis tokio pobūdžio turnyras buvo surengtas dar 1996 metais. Nuo to laiko renginys tapo kasmetine tradicija, išskyrus pandeminį laikotarpį, kai varžybos buvo perkeltos į virtualią erdvę.
Šiemet varžybų metu vyko ir šalutiniai renginiai – simultanas su didmeistriu Eduardu Rozenthaliu, kuris vienu metu žaidė prieš 20 dalyvių, bei šachmatų istorijos Lietuvoje paroda, kurioje eksponuoti unikalūs šachmatų rinkiniai ir istorinės nuotraukos.
Juoda ir balta: ne tik lentos spalvos
Šis renginys tapo puikia proga ne tik pasivaržyti, bet ir užmegzti naujas pažintis bei sustiprinti šachmatų bendruomenę Lietuvoje. Organizatoriai džiaugėsi dideliu susidomėjimu ir tikisi, kad tokios varžybos taps dar populiaresnės ateityje.
Šachmatų federacijos prezidentas Aleksandras Černovas pabrėžė, kad tokios iniciatyvos ypač svarbios šachmatų populiarinimui: „Kai politikai rodo pavyzdį, tai įkvepia ir jaunimą. Šachmatai – tai ne tik sportas, bet ir mąstymo kultūra, kuri ugdo kantrybę, strateginį planavimą ir pagarbą oponentui.”
Nors Lietuvos šachmatų bendruomenė nėra tokia didelė kaip kaimyninėse šalyse, tačiau ji nuolat auga. Pastaraisiais metais šachmatai grįžta į mokyklas kaip neformaliojo ugdymo dalis, o pandemija paradoksaliai prisidėjo prie šio žaidimo populiarumo augimo – internetinės platformos leido daugeliui atrasti šachmatų žavesį.
Tarp juodų ir baltų laukų slepiasi ne tik taktiniai mūšiai, bet ir bendruomeniškumo dvasia. Kai politikai, profesionalai ir moksleiviai susitinka prie šachmatų lentos, išnyksta amžiaus ir statuso skirtumai – lieka tik strategija, pagarba ir bendras aistringo žaidimo džiaugsmas. O tai galbūt yra vertingiausia šių varžybų pamoka.