Signataras Zigmas Vaišvila išprašytas iš Seimo posėdžių salės
Seimo posėdžių salėje įvyko incidentas, kai signataras Zigmas Vaišvila buvo išprašytas apsaugos darbuotojų. Įvykis kilo po to, kai Vaišvila, dalyvaudamas posėdyje, pradėjo kelti triukšmą ir trukdyti kitiems dalyviams. Seimo pirmininkas kelis kartus įspėjo signatarą dėl netinkamo elgesio, tačiau šis į perspėjimus nereagavo. Galiausiai buvo priimtas sprendimas iškviesti apsaugą, kuri palydėjo Vaišvilą iš salės.
Incidentas įvyko svarstant Nacionalinio saugumo strategijos pakeitimus, kai Z. Vaišvila ėmė garsiai reikšti nepasitenkinimą dėl, jo nuomone, „Lietuvos suvereniteto išpardavimo” ir „NATO kariuomenės buvimo Lietuvoje teisėtumo”. Liudininkų teigimu, signataras kalbėjo nesuteikus jam žodžio ir ignoravo Seimo pirmininko Viktorijos Čmilytės-Nielsen prašymus laikytis tvarkos.
Tai ne pirmas kartas, kai Z. Vaišvila sukelia kontroversijas. 2021 metais jis buvo pašalintas iš Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininko pareigų dėl savo kontroversiškų pasisakymų apie COVID-19 pandemiją ir vakcinaciją. Pastaruoju metu jis aktyviai reiškiasi įvairiuose viešuose renginiuose, kritikuodamas Lietuvos užsienio politiką.
Reakcijos į incidentą
Šis incidentas sukėlė diskusijas apie elgesio taisykles Seime ir signatarų teises bei pareigas. Kai kurie Seimo nariai išreiškė susirūpinimą dėl tokio elgesio ir pabrėžė, kad būtina laikytis nustatytų taisyklių, siekiant užtikrinti sklandų posėdžių eigą.
Seimo narys Matas Maldeikis socialiniuose tinkluose pakomentavo: „Signatarai nusipelnė pagarbos už indėlį atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, tačiau tai nesuteikia teisės nepaisyti parlamento darbo tvarkos.”
Tuo tarpu opozicijos atstovas Remigijus Žemaitaitis kritikavo Seimo vadovybės sprendimą: „Tai, kaip buvo pasielgta su signataru, rodo pagarbos demokratijai stoką. Net jei nesutinkame su jo nuomone, turime gerbti jo teisę ją išsakyti.”
Pats Z. Vaišvila po incidento žurnalistams teigė, kad jo išprašymas iš salės yra „politinės cenzūros pavyzdys” ir žadėjo kreiptis į teismą dėl jo, kaip signataro, teisių pažeidimo.
Signatarų statusas ir privilegijos
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai turi ypatingą statusą valstybėje. Jiems suteikiamos tam tikros privilegijos, įskaitant teisę dalyvauti Seimo posėdžiuose. Tačiau jie, kaip ir visi kiti posėdžių dalyviai, privalo laikytis Seimo statuto ir vidaus tvarkos taisyklių.
Teisininkas Vytautas Nekrošius paaiškino: „Signataro statusas nesuteikia imuniteto nuo bendrų elgesio taisyklių. Seimo statute aiškiai numatyta, kad posėdžio pirmininkas turi teisę imtis priemonių prieš tvarkos pažeidėjus, nepriklausomai nuo jų statuso.”
Demokratijos dilemos
Šis atvejis verčia susimąstyti apie sudėtingą balansą tarp žodžio laisvės ir institucijų darbo tvarkos. Zigmas Vaišvila, vienas iš tų, kurie pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą 1990 metais, dabar atsidūrė kitoje barikadų pusėje – kaip asmuo, kurio veiksmai, pasak Seimo vadovybės, trukdo demokratinių institucijų darbui.
Paradoksalu, kad žmogus, padėjęs pamatus šiandieninei demokratinei santvarkai, dabar kaltina ją cenzūra. Galbūt tai primena, kad demokratija nėra statiškas reiškinys – ji nuolat keičiasi, o jos principų interpretacijos evoliucionuoja kartu su visuomene. Nepriklausomai nuo to, kaip vertinsime šį incidentą, jis neabejotinai taps dar vienu skyriumi Lietuvos parlamentarizmo istorijoje, primenančiu, kad net ir demokratinėse visuomenėse laisvė visada ateina kartu su atsakomybe.