Liberalų sąjūdis atsisako dalyvauti komisijoje dėl Gražulio neliečiamybės
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija pranešė, kad nedalyvaus komisijoje, kuri nagrinės Seimo nario Petro Gražulio teisinės neliečiamybės klausimą. Frakcijos atstovai teigia, kad jų sprendimas grindžiamas tuo, jog komisijos darbas gali būti politizuotas ir neturėti objektyvumo. Jie taip pat pabrėžia, kad tokie klausimai turėtų būti sprendžiami teisinėmis, o ne politinėmis priemonėmis.
Frakcija mano, kad teisinės neliečiamybės klausimai turėtų būti nagrinėjami teismuose, o ne Seime, siekiant užtikrinti nešališkumą ir teisingumą. Šis sprendimas atspindi Liberalų sąjūdžio poziciją dėl teisinės neliečiamybės klausimų sprendimo būdų ir jų požiūrį į politinių procesų skaidrumą.
Gražulio byla – politinių audrų epicentre
Petras Gražulis, ilgametis Seimo narys ir kontroversiška politinė figūra, šiuo metu yra įtariamas galimais pažeidimais, susijusiais su įmonės „Judex” veikla. Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimą prašydama panaikinti parlamentaro teisinę neliečiamybę, kad būtų galima tęsti ikiteisminį tyrimą.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė: „Mes nesame teisėjai ir neturime būti politinių procesų įkaitais. Mūsų frakcijos principinė pozicija – teisiniai klausimai turi būti sprendžiami teismuose, o ne politinėse komisijose.”
Teisinis imunitetas – apsauga ar privilegija?
Parlamentaro teisinis imunitetas Lietuvoje, kaip ir daugelyje demokratinių valstybių, buvo įtvirtintas siekiant apsaugoti Seimo narius nuo politiškai motyvuoto persekiojimo. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau keliamas klausimas, ar ši apsauga netampa privilegija, leidžiančia išvengti atsakomybės.
Teisės ekspertai pastebi, kad Lietuvoje parlamentaro neliečiamybės panaikinimo procedūra yra pernelyg politizuota. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius anksčiau yra pažymėjęs, kad „parlamentaro imuniteto panaikinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas remiantis aiškiais teisiniais kriterijais, o ne politiniais motyvais”.
Reakcijos į liberalų sprendimą
Liberalų sprendimas sulaukė įvairių reakcijų iš kitų politinių jėgų. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai kritikavo liberalus, teigdami, kad jie „vengia prisiimti atsakomybę”. Tuo tarpu konservatoriai išreiškė supratimą dėl tokio sprendimo, nors patys ketina dalyvauti komisijos darbe.
Politologas Tomas Janeliūnas teigia, kad toks liberalų žingsnis gali būti vertinamas dvejopai: „Viena vertus, tai gali būti principinė pozicija dėl teisingumo proceso. Kita vertus, nedalyvavimas sprendimo priėmime gali būti interpretuojamas kaip politinės atsakomybės vengimas.”
Žvilgsnis į ateitį: imuniteto dilemos demokratijoje
Parlamentaro neliečiamybės klausimas išlieka vienu sudėtingiausių demokratinių procesų aspektų. Liberalų sąjūdžio sprendimas nedalyvauti komisijoje atkreipia dėmesį į sisteminę problemą – poreikį reformuoti parlamentarų teisinės neliečiamybės panaikinimo procedūras Lietuvoje.
Kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje, šie klausimai sprendžiami labiau formalizuotais procesais, mažiau priklausomais nuo politinių jėgų santykio. Galbūt Gražulio atvejis taps dar vienu postūmiu peržiūrėti esamą tvarką ir sukurti skaidresnį, labiau teisiniais, o ne politiniais argumentais pagrįstą mechanizmą. Tik taip galėsime užtikrinti, kad parlamentaro imunitetas išliktų demokratijos apsaugos priemone, o ne taptu įrankiu išvengti teisingumo.