Liberalų sąjūdis atsisako dalyvauti R. Žemaitaičio neliečiamybės komisijoje
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija pranešė, kad nedalyvaus komisijoje, kuri nagrinės Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio teisinės neliečiamybės klausimą. Frakcijos atstovai teigia, kad jų sprendimas grindžiamas tuo, jog komisijos sudarymas ir jos veikla gali būti politizuota, o tai prieštarauja teisingumo principams. Jie taip pat pabrėžia, kad teisinės neliečiamybės klausimai turėtų būti sprendžiami objektyviai ir nešališkai, laikantis teisės aktų ir procedūrų. Frakcija ragina kitus Seimo narius taip pat atsižvelgti į šiuos principus ir užtikrinti, kad komisijos darbas būtų skaidrus ir pagrįstas faktais.
Konflikto ištakos
Remigijaus Žemaitaičio, „Nemuno aušros” partijos pirmininko, teisinės neliečiamybės klausimas iškilo po to, kai Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimą prašydama panaikinti parlamentaro teisinę neliečiamybę. Prokurorai siekia pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų finansinių pažeidimų, susijusių su partijos finansavimu ir lėšų panaudojimu.
Šis atvejis tapo ypač jautrus po to, kai žiniasklaidoje pasirodė informacija apie galimus R. Žemaitaičio ryšius su verslininkais, kurie galimai neteisėtai finansavo jo vadovaujamą partiją. Pats R. Žemaitaitis visus kaltinimus kategoriškai neigia ir teigia, kad tai yra politinis susidorojimas.
Liberalų pozicija
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen paaiškino, kad frakcijos sprendimas nedalyvauti komisijoje nėra bandymas apsaugoti R. Žemaitaitį, bet siekis išlaikyti parlamentinių procedūrų skaidrumą.
„Mes matome, kad šiuo atveju gali būti bandoma pasinaudoti parlamentinėmis procedūromis politiniams tikslams. Neliečiamybės klausimas turi būti nagrinėjamas remiantis tik teisiniais argumentais, o ne politiniais motyvais,” – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalų frakcija taip pat priminė, kad ankstesniais atvejais, kai buvo svarstomi parlamentarų neliečiamybės klausimai, procedūros buvo vykdomos operatyviai ir be išankstinio politinio vertinimo.
Precedentai ir teisinė praktika
Lietuvos parlamentinėje praktikoje jau buvo keletas atvejų, kai buvo svarstomas Seimo narių teisinės neliečiamybės panaikinimas. 2018 metais buvo panaikinta tuometinio Seimo nario Mindaugo Basčio neliečiamybė dėl galimų ryšių su Rusijos energetikos kompanijų atstovais. 2021 metais buvo svarstomas Petro Gražulio neliečiamybės klausimas.
Teisės ekspertai pabrėžia, kad Seimo nario neliečiamybės panaikinimas yra rimtas žingsnis, kuris turi būti grindžiamas aiškiais įrodymais ir teisiniu pagrindu. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius yra pažymėjęs, kad „parlamentaro neliečiamybė nėra privilegija, o demokratinio proceso apsaugos priemonė, todėl jos panaikinimas turi būti pagrįstas ir neginčijamais įrodymais”.
Politinės įtampos lauke
Liberalų sąjūdžio sprendimas nedalyvauti komisijoje sukėlė nevienareikšmių reakcijų. Valdančiosios daugumos atstovai kritikuoja liberalus dėl esą „atsakomybės vengimo”, o opozicijos partijos palaiko tokį žingsnį.
Politologai atkreipia dėmesį, kad šis atvejis vyksta sudėtingame politiniame kontekste, artėjant Seimo rinkimams. Mykolo Romerio universiteto politologas Mažvydas Jastramskis pastebi: „Artėjant rinkimams politinė įtampa didėja, ir tokie klausimai kaip parlamentaro neliečiamybė tampa ne tik teisiniu, bet ir politiniu įrankiu kovoje dėl rinkėjų palankumo.”
Parlamentinės tradicijos kryžkelėje
Parlamentaro neliečiamybės institutas – vienas kertinių demokratijos elementų, saugantis išrinktus tautos atstovus nuo politiškai motyvuoto persekiojimo. Tačiau kartu jis kelia sudėtingą dilemą: kaip užtikrinti, kad ši apsauga netaptų skydu nuo teisėtos atsakomybės?
Liberalų sprendimas atsiriboti nuo komisijos darbo atspindi gilesnę problemą – mūsų parlamentinės tradicijos vis dar formuojasi, o politinės kultūros brandumas išlieka diskusijų objektu. Vietoj aiškių procedūrų ir nusistovėjusios praktikos, kiekvienas neliečiamybės atvejis tampa politinių žaidimų arena.
Galbūt šis atvejis taps dar viena pamoka, kad parlamentinės procedūros turi būti tobulinamos, o politinė kultūra – brandinama. Tik tada galėsime kalbėti apie tikrą teisinės valstybės principų įgyvendinimą, kur parlamentaro neliečiamybė bus nei privilegija, nei bausmės išvengimo priemonė, o tiesiog demokratijos apsaugos mechanizmas, veikiantis skaidriai ir nuspėjamai.